2026 m. lapkričio 10 d. antradienis, 1:41:16
Reklama  |  facebook

113 mln. eurų CEF parama – kritinės energetikos infrastruktūros atsparumui po sinchronizacijos

2026-01-28 15:07
Europos Komisija skyrė 113 mln. eurų finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinamiems sinchronizacijos kritinės infrastruktūros atsparumo projektams. Parama skirta stiprinti elektros tinklų atsparumą galimoms fizinėms ir kibernetinėms grėsmėms po Baltijos šalių prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros sistemos.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (ELMONTA) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Litgrid, AB
Projektai pradėti po sėkmingos sinchronizacijos

Platesnio masto kritinės infrastruktūros apsaugos projektų įgyvendinimas pradėtas 2025 m. vasario 9 d., Baltijos šalims sėkmingai sinchronizavus savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklu. Šis etapas žymi perėjimą nuo techninės integracijos prie ilgalaikio energetinio saugumo stiprinimo.

Naujas precedentas Europos Sąjungoje

Kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ES lygiu finansuojama pirmą kartą. Tokios galimybės atsirado dėl bendro Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos įgyvendinto sinchronizacijos projekto. Šalys siekia, kad kritinės energetikos infrastruktūros apsauga būtų įtvirtinta kaip nuolatinė ES politikos ir finansavimo kryptis.

Energetinis saugumas – regioninis prioritetas

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, po sinchronizacijos Baltijos šalys ir Lenkija nuosekliai investuoja į energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Pasak ministro, ši parama ne tik įvertina jau atliktą darbą, bet ir kuria precedentą visai Europos Sąjungai, stiprinant kritinės infrastruktūros atsparumą pasitelkiant ir Ukrainos energetikų patirtį.

„Litgrid“ įgyvendinamos priemonės


Lietuvoje atsparumo projektus įgyvendina elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovė jau įsigijo ir diegia bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemas, stiprina elektros pastočių fizinę apsaugą, projektuoja ir ruošiasi statyti fizinius barjerus, kurių sprendimai buvo išbandyti Lietuvos kariuomenės poligonuose.

Pasirengimas krizėms ir infrastruktūros atkūrimui

Atsparumo programoje taip pat numatytas avarinio ir krizinio rezervo formavimas, sprendimai greitam pažeistos infrastruktūros atkūrimui bei elektroninių saugos priemonių diegimas. Ypatingas dėmesys skiriamas ir kibernetinio saugumo lygio nuosekliam kėlimui.

Regioninis bendradarbiavimas ir žinių mainai

Projektai įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su Estijos, Latvijos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriais – „Elering“, AST ir PSE. Dalijamasi grėsmių vertinimais, technologiniais sprendimais, dirbama su universitetais ir saugumo ekspertais, perimama Ukrainos patirtis.

Finansavimo apimtys ir intensyvumas

Projektai finansuojami iš CEF lėšų, taikant iki 50 proc. finansavimo intensyvumą nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Lietuvai skirta parama siekia 22 mln. eurų. Iš viso „Litgrid“ atsparumo programą sudaro 13 projektų, apimančių daugiau nei 150 atskirų priemonių perdavimo tinklo objektuose visoje šalyje.

Programa – gyvas ir nuolat atnaujinamas procesas

„Litgrid“ atsparumo programa nuolat peržiūrima ir koreguojama, atsižvelgiant į kintantį grėsmių vertinimą, naujus technologinius sprendimus ir regioninę saugumo situaciją. Tai leidžia užtikrinti ne tik dabartinį, bet ir ilgalaikį elektros perdavimo tinklo saugumą.

Sinchronizacijos reikšmė Baltijos regionui

2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos valdomos IPS/UPS elektros sistemos, o vasario 9 d. sėkmingai prisijungė prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Šis tinklas aptarnauja daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse ir suteikia Baltijos valstybėms galimybę savarankiškai valdyti elektros sistemas, stiprinant energetinę nepriklausomybę ir saugumą visame regione. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-11-09 11:51
Lietuvos elektros rinkoje – vienas brangiausių šių metų laikotarpių. Šiandien, lapkričio 9-ąją, vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams sieks apie 61 ct/kWh, o vakarinio piko metu gali perkopti ir 92 ct/kWh. Energetikos rinkos dalyviai įvardija kelias tokio šuolio priežastis – nuo silpnos vėjo ...
nuotrauka
2026-11-06 13:22
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
nuotrauka
2026-11-04 05:20
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
nuotrauka
2026-10-29 14:23
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
nuotrauka
2026-10-29 14:15
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
nuotrauka
2026-10-29 07:01
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 09:52
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
nuotrauka
2026-10-27 07:58
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 07:47
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
nuotrauka
2026-10-27 07:40
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
nuotrauka
2026-10-26 09:13
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
nuotrauka
2026-10-26 07:38
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
nuotrauka
2026-10-22 05:55
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
nuotrauka
2026-10-21 08:13
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
nuotrauka
2026-10-20 06:16
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra