Šios priemonės yra dalis platesnės strategijos, susijusios su Europos Sąjunga klimato politika ir Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurios tikslas – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Renovacija: mažesnės sąskaitos ir aukštesnė gyvenimo kokybė

Didžiausia 2025 metų investicijų dalis skiriama individualių namų renovacijai. Planuojama, kad modernizavus 1,5 tūkst. būstų, gyventojai ne tik sumažins energijos sąnaudas, bet ir pagerins gyvenimo sąlygas – nuo komforto iki būsto vertės.

Pasak aplinkos viceministrės Aira Paliukėnaitė, tokios investicijos tiesiogiai prisideda prie žmonių gerovės: mažėja sąskaitos už energiją, gerėja pastatų energetinė klasė, o aplinkos oro kokybė tampa švaresnė. Tai ypač aktualu augant energinio efektyvumo reikalavimams ir siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Parama verslui ir realūs energijos sutaupymai

Be gyventojų, reikšmingas finansavimas skiriamas ir privačiam sektoriui. Energijos efektyvumo projektams įgyvendinti rezervuota 6,3 mln. eurų, o planuojamas energijos sutaupymas siekia daugiau nei 2930 MWh.

Šios investicijos leidžia įmonėms modernizuoti technologinius procesus, mažinti energijos vartojimą ir kartu didinti konkurencingumą. Tai ypač svarbu pramonės įmonėms, dalyvaujančioms Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kur efektyvumas tiesiogiai susijęs su veiklos kaštais.

Žemės ūkyje – perėjimas prie švaresnių technologijų

Klimato kaitos programos lėšos pasiekia ir žemės ūkio sektorių. 9 ūkininkai bei viena kooperatinė bendrovė planuoja įsigyti pažangią techniką, varomą elektra arba antros kartos biodegalais.

Tai žingsnis link mažesnės taršos žemės ūkyje, kuris tradiciškai laikomas vienu iš reikšmingesnių emisijų šaltinių. Moderni technika ne tik mažina CO₂ emisijas, bet ir didina veiklos efektyvumą bei mažina eksploatacines išlaidas.

Taršos mažinimas ir finansavimo šaltinis

Programos finansavimas grindžiamas principu „teršėjas moka“. Lėšos surenkamos iš aukcionuose parduodamų taršos leidimų pagal Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

Ši sistema taikoma energetikos, pramonės ir aviacijos sektoriams. Lietuvoje joje dalyvauja daugiau kaip 60 veiklos vykdytojų. Tokiu būdu surinktos lėšos reinvestuojamos į klimato kaitos mažinimo priemones, kurios duoda tiesioginę naudą tiek gyventojams, tiek verslui.

Kur ieškoti finansavimo galimybių?

Šiuo metu dalis kvietimų dar vyksta, todėl gyventojai ir įmonės gali teikti paraiškas. Visa aktuali informacija skelbiama Aplinkos projektų valdymo agentūra administruojamoje sistemoje.

Metines lėšų panaudojimo ataskaitas rengia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kurios teikiamos Vyriausybei ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, užtikrinant skaidrų programos įgyvendinimą ir rezultatų vertinimą.