Sunkių nelaimingų atsitikimų daugėja

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, statybos sektoriaus įmonėse, neskaičiuojant eismo įvykių, sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo nuo 20 atvejų 2023 m. iki 30 atvejų 2025 m. Kasmet užregistruojama po penkis mirtinus nelaimingus atsitikimus.

Šių metų spalio 5 d. duomenimis, 62,5 proc. ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų lėmė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai (33,3 proc.) bei nepakankama vidinė saugos kontrolė įmonėse (29,2 proc.). Neseniai Vilniuje darbuotojas nukrito nuo pastolių ir žuvo.

Seime vykusioje konferencijoje „Darbuotojų saugos statyboje tobulinimas“ Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas pabrėžė, kad statybose dažniausiai pasikartoja kritimai iš aukščio. Tokios nelaimės gali užkirsti kelią žmogui tęsti profesinę veiklą ir lemti papildomas valstybės išlaidas.

LSK siūlo privalomas ID korteles ir mokymą

Konfederacija siūlo, kad kiekvienas statybvietėje dirbantis žmogus turėtų statybininko ID kortelę, kurioje būtų nurodytos jo darbų saugos kompetencijos. Mokymą siūloma patikėti tik akredituotoms organizacijoms, o žinias atnaujinti kas trejus metus.

LR Seimo

kanceliarijos

nuotraukoje

LSK prezidentas

Dalius Gedvilas

 

LSK jau yra parengusi ir su Valstybine darbo inspekcija suderinusi 14 mokymo programų, pritaikytų darbuotojų specializacijai ir darbų rizikai. Akredituotose organizacijose būtų tikrinamos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, o kompetencijos registruojamos STATREG registre.

Reikalavimai būtų taikomi tiek savarankiškai dirbantiems asmenims, tiek statybos įmonių darbuotojams, įskaitant atvykusius iš trečiųjų šalių. Mokymas ir žinių patikrinimas turėtų vykti darbuotojui suprantama kalba.

LSK prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžia, kad formalus parašas instruktavimo žurnale negali pakeisti realaus pasirengimo saugiai dirbti. Kartu jis primena, kad mokymas akredituotoje organizacijoje neatleistų darbdavio nuo atsakomybės už saugą konkrečioje darbo vietoje.

Siūlo perimti Šiaurės šalių patirtį

Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje naudojamos statybininkų ID kortelės, susietos su informacija apie darbuotojų kompetencijas. Švedijoje veikia ID06 sistema, Norvegijoje – „Sikkerhetskort“.

Švedijoje naujas darbuotojas prieš pradėdamas dirbti statybvietėje turi baigti saugos kursą ir išlaikyti testą. ID06 sistemoje taip pat tvarkomi darbo laiko, įmonių registracijos, mokesčių ir darbuotojų teisės legaliai dirbti šalyje duomenys.

LSK, remdamasi Eurostato duomenimis, nurodo, kad 2024 m. Švedijoje 100 tūkst. dirbančiųjų teko mažiau nei vienas mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, o Europos Sąjungos vidurkis siekė 1,65.

Darbuotojų saugą siūlo vertinti viešuosiuose pirkimuose

LSK ragina viešuosiuose pirkimuose atsižvelgti į rangovų investicijas į darbuotojų parengimą ir saugų statybviečių įrengimą. Pasak D. Gedvilo, įmonės, skiriančios daugiau lėšų saugai, patiria papildomų sąnaudų ir gali pralaimėti konkursus rangovams, pasiūliusiems mažesnę kainą.

Teisinių sprendimų būtinybę konferencijoje pabrėžė Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Modesta Petrauskaitė paragino atsakingas institucijas ir socialinius partnerius – Lietuvos statybos konfederaciją bei Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ – sutarti dėl konkrečių priemonių darbuotojų saugai gerinti.

LSK ragina Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją imtis teisės aktų pakeitimų ir įtvirtinti griežtesnius darbuotojų saugos mokymo bei kompetencijų tikrinimo reikalavimus.