LSK ir KAM vadovybė aptarė stringančius karinės infrastruktūros projektus

Šiuo metu karinės infrastruktūros objektuose dirba daugiau kaip 20 statybos rangos įmonių, priklausančių Lietuvos statybos konfederacijai. LSK turimais duomenimis, maždaug pusė jų susiduria su reikšmingais projektų įgyvendinimo trikdžiais: lėtai priimamais sprendimais, užsitęsusiais techninių klausimų derinimais, projektinės dokumentacijos trūkumais ir nepakankamai aiškiai paskirstyta atsakomybe.
Susitikime dalyvavę rangovai pabrėžė, kad karinės infrastruktūros projektams trūksta operatyvaus užsakovo sprendimų priėmimo. Jų teigimu, net kasdienius techninius, projektavimo ar statybos organizavimo klausimus dažnai tenka derinti keliuose IVA ir KAM valdymo lygmenyse. Dėl to stabdomi darbai, išbalansuojami grafikai, didėja projektų sąnaudos ir kyla rizika laiku neįvykdyti sutartinių įsipareigojimų.
„Karinės infrastruktūros projektai yra strategiškai svarbūs valstybės saugumui, todėl jų negalima administruoti įprastu biurokratiniu tempu. Jei statybvietėje iškilus techniniam klausimui sprendimo tenka laukti savaites ar mėnesius, prarandamas laikas, brangsta darbai, o atsakomybė nepagrįstai perkeliama rangovui. Užsakovo projektų vadovai turi turėti aiškius įgaliojimus ir gebėti operatyviai priimti sprendimus“, – susitikime sakė LSK prezidentas Dalius Gedvilas.Rangovai atsakymų laukia iki devynių mėnesių
Daug pastabų rangovai išsakė ir dėl viešųjų pirkimų trukmės. Pasitaiko atvejų, kai pateikus pasiūlymą konkurse sprendimo dėl laimėtojo tenka laukti šešis ar net devynis mėnesius. Tik tuomet pasirinktas rangovas kviečiamas pasirašyti sutartį.
Alekso Jauniaus nuotr.
Per tokį laikotarpį gali reikšmingai pasikeisti statybinių medžiagų, energijos, transporto ir darbo jėgos kainos, todėl prieš sudarant sutartį tenka tikslinti anksčiau pateiktą pasiūlymą, spręsti kainų indeksavimo klausimus ir iš naujo vertinti projekto įgyvendinimo galimybes.
Pasak rangovų, ilgas laukimas sukuria didelį neapibrėžtumą: įmonės negali neribotam laikui rezervuoti darbuotojų, technikos ir subrangovų, nežinodamos, kada bus pasirašyta sutartis ir pradėti darbai. Todėl jos priverstos imtis kitų projektų, o gavusios kvietimą sudaryti sutartį jau ne visada turi anksčiau planuotus pajėgumus.
LSK nuomone, konkursų procedūroms turi būti nustatyti aiškūs ir gerokai trumpesni terminai, o užsitęsus pirkimui turi būti taikomas skaidrus kainų perskaičiavimo mechanizmas.
Paminėta ir ne vienas atvejis, kai KAM ar jos padalinys, sukvietęs rangovus į konkursą ir jiems pateikus pasiūlymus, visiškai atsisako projekto įgyvendinimo idėjos. Tokiu atveju rangovai patiria dideles išlaidas skaičiuodami projekto sąmatą, gaudami banko garantijas ir derindami su būsimais partneriais projekto įgyvendinimo planus, tačiau šių sąnaudų perkančioji organizacija neatlygina. Rangovai svarsto, kokio teisinio reguliavimo reikia, kad perkančioji organizacija, nutraukusi pirkimo procedūras, atlygintų tiekėjams patirtas sąnaudas.
Projektų vadovams trūksta patirties ir įgaliojimų
Rangovai taip pat atkreipė dėmesį, kad per trumpą laiką reikšmingai išaugus IVA valdomų projektų skaičiui ir priėmus daugiau darbuotojų, agentūros vidiniai procesai bei atsakomybės ribos ne visais atvejais yra pakankamai aiškūs.
Susitikimo dalyvių vertinimu, daliai projektų vadovų trūksta ne tik sprendimų priėmimo įgaliojimų, bet ir praktinės didelių statybos projektų valdymo patirties. Todėl LSK pasiūlė sudėtingiems projektams pasitelkti profesionalius projektų valdytojus iš rinkos - tai padėtų sustiprinti IVA kompetencijas, aiškiau kontroliuoti terminus, rizikas ir biudžetus bei greičiau spręsti statybos metu kylančius klausimus.
Atskiras dėmesys skirtas projektavimo paslaugų kokybei. Pasak rangovų, dalyje techninių projektų aptinkama daug klaidų, neatitikimų ir nepakankamai detalizuotų sprendinių, o šiuos trūkumus tenka taisyti jau prasidėjus statybos darbams, todėl gaištamas laikas, didėja sąnaudos ir kyla ginčų dėl atsakomybės.
Susitikime pabrėžta, kad karinės infrastruktūros objektams būtina pirkti aukštesnės kokybės projektavimo paslaugas, projektams skirti realius parengimo terminus ir prieš skelbiant statybos darbų konkursus atlikti išsamesnę projektinės dokumentacijos ekspertizę.Susitikimai vyks kiekvieną ketvirtį
Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas pabrėžė, kad vienas svarbiausių ministerijos uždavinių yra laiku sukurti krašto gynybai būtiną infrastruktūrą, todėl rangovų pateikta informacija ir pasiūlymai bus išsamiai įvertinti. Viceministras pritarė LSK iniciatyvai KAM, IVA ir rangovų susitikimus rengti ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o vieno iš aptartų projektų problemoms spręsti pasiūlė nedelsiant surengti atskirą pasitarimą, kuriame dalyvautų sprendimus galintys priimti KAM, IVA ir rangovo atstovai.
IVA vadovai pažadėjo įvertinti rangovų išsakytas pastabas ir skubiai priimti sprendimus dėl susitikime aptartų projektų.LSK prezidentas Dalius Gedvilas taip pat pasiūlė konfederacijoje sukurti virtualią karinės infrastruktūros projektų problemų registravimo švieslentę, kurioje būtų fiksuojama problemos esmė, jos pateikimo data, už sprendimą atsakinga institucija ir sprendimo būsena. Apibendrintos informacijos viešinimas, neatskleidžiant su krašto apsauga susijusių jautrių duomenų, padėtų aiškiai matyti pasikartojančias sistemines kliūtis, kontroliuoti sprendimų terminus ir užtikrinti didesnę visų projekto dalyvių atsakomybę.
„Mūsų tikslas nėra ieškoti kaltų. Turime sukurti veikiantį bendradarbiavimo mechanizmą, kuris leistų problemas pastebėti anksti ir jas spręsti dar iki tol, kol sustoja statybos darbai. Karinės infrastruktūros projektai turi būti įgyvendinami greitai, kokybiškai ir racionaliai naudojant valstybės lėšas“, – teigė D.Gedvilas.
Viceministras Bronius Bieliauskas padėkojo LSK ir rangovams už konstruktyvų bendradarbiavimą ir pabrėžė, kad KAM deda ir toliau dės visas pastangas, kad karinės infrastruktūros statybos projektuose dirbančios verslo organizacijos jaustų ne tik IVA, bet ir aukščiausios KAM vadovybės dėmesį.



































































| www.julija.eu