Skaidrumo ir kontrolės dilema Seime

Seimas svarstomos pataisos, pasak Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (LKATA), galėtų išplėsti savivaldybių galimybes sudaryti vidaus sandorius ne tik po nesėkmingų pirkimų ar rinkos konsultacijų, bet ir remiantis platesne „duomenimis pagrįsta analize“. Būtent ši nuostata, anot asociacijos vadovo Šarūno Frolenko, kelia didžiausią riziką skaidrumui.

Diskusijose Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išryškėjo, kad klausimų turi ne tik verslo atstovai, bet ir institucijos. Viešųjų pirkimų tarnyba ir Audito komitetas pabrėžia, jog būtina aiškiau apibrėžti metodiką, kriterijus ir viešinimo prievoles, nes kalbama apie viešuosius pinigus.

Vidaus sandoriai – vis didesnė viešųjų finansų dalis

Pasak Š. Frolenko, per pastaruosius penkerius metus vidaus sandorių vertė Lietuvoje siekė beveik 2 mlrd. eurų, o jų trukmė nuolat ilgėja. Tai reiškia, kad vis didesnė viešųjų paslaugų dalis ilgam laikui eliminuojama iš konkurencinės rinkos, o gyventojams tampa sudėtingiau įvertinti kainos pagrįstumą.

Jo teigimu, savivaldybių įmonėms suteikiant paslaugų užsakymus be konkurso, viešumas turėtų būti dar didesnis nei įprastų pirkimų atveju. Tačiau dabartiniuose siūlymuose, anot jo, trūksta aiškių reikalavimų, kaip tokie sprendimai būtų viešinami ir tikrinami.

Lankstumas savivaldai ar mažesnė kontrolė?

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (LKATA) pabrėžia, kad neprieštarauja vidaus sandoriams kaip instrumentui, tačiau jie turėtų išlikti išimtimi, o ne norma. Asociacijos teigimu, jei Seimas nuspręstų plėsti jų taikymą, būtina kartu įtvirtinti privalomą viešą analizę, sutarties skelbimą, realiai sumokėtų sumų deklaravimą ir savivaldybių įmonių finansinių rodiklių viešinimą.

Š. Frolenko akcentuoja, kad be šių saugiklių sprendimai gali tapti sunkiai patikrinami ne tik visuomenei, bet ir priežiūros institucijoms, o ginčai dėl jų pagrįstumo persikeltų į teismus.

Pasitikėjimo problema viešuosiuose pirkimuose

LKATA vadovo vertinimu, savivaldos siekis turėti daugiau lankstumo yra suprantamas, tačiau jis negali būti atskirtas nuo skaidrumo principų. Jo teigimu, pasitikėjimas viešąja valdžia atsiranda ne iš mažesnės kontrolės, o iš didesnio atvirumo.

Jei Seimas priimtų pataisas be papildomų viešumo priemonių, vidaus sandoriai, anot jo, gali tapti dar mažiau skaidria viešųjų paslaugų organizavimo forma, o visuomenės kontrolė – ženkliai susilpnėti.