Bet ne tik tai. Rektoriui teko ir tenka ypač daug darbuotis po Kovo 11-osios, po Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo pertvarkant buvusį inžinerinės statybos institutą (VISI) į Technikos universitetą, peržiūrint turėtas ir sukuriant naujas studijų programas, atitinkančias analogiškų demokratinių Vakarų valstybių universitetų programas. Taip pat nemažai prisidėjo pertvarkant universitete mokslo tiriamųjų darbų organizavimą ir valdymą. Beje, nepaisant daug laiko bei pastangų reikalaujančių studijų proceso organizavimo (rektorius dirbo ne tik dėstytoju, bet ir prodekanu, keletą kadencijų buvo studijų prorektoriumi), niekada nenutraukė ir mokslo tiriamosios veiklos, dalyvavo ir dalyvauja sprendžiant daugelį svarbių mokslo problemų. Tačiau pats rektorius nelinkęs daug pasakoti apie savo veiklą ir įtemptą gyvenimą. Taip yra ne tik dėl kuklumo, bet ir dėl didelio reiklumo sau, atsakomybės jausmo dėl to, ką jis atlieka, dėl atsakomybės savo pareigoms.

Vaikystė ir studijų metai

Rektorius A. Daniūnas savo pažiūromis ir nuostatomis priklauso senajai lietuvių tautos inteligentų kartai, kuriems tauta ir nepriklausomybė buvo tarp švenčiausių gyvenimo ir veiklos vertybių. Galbūt tai nulėmė, jog jis yra iš „tipinių“ lietuvių patriotų, patyrusių Sibiro tremtį, kur ir išvydo pasaulį – 1955 m. kovo 12 d. Tomsko srities Verchatsko raj. Karelino gyvenvietėje Jeronimo Albino ir Danutės Onos Daniūnų šeimoje.

Nuotraukoje –

prof. Alfonsas Daniūnas

su rektoriaus regalijomis

1959 m. birželio mėn. jaunajai šeimai ir jų tėvams leista palikti tremtį, tačiau į Lietuvą jų neįleido. Todėl apsigyveno pas motinos brolį Latvijoje, neretoje, prie Lietuvos sienos. 1961 m. Alfonsas pradėjo lankyti lietuvišką pradžios mokyklą Lietuvoje, Kvetkuose. Po kelerių metų visa šeima persikėlė į savąjį kraštą. Alfonsas mokėsi Panevėžio mokyklose, ypač gerai sekėsi tikslieji mokslai. Buvo pagarsėjęs ir kaip geras sportininkas, ypač kaip krepšininkas. 1973 m. vasarą jis atvyko į Vilnių laikyti stojamųjų egzaminų Vilniaus inžinerinio statybos instituto pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus studijoms. Išlaikė ir buvo priimtas studentu. Beje, kaip šiandieną prisimena profesorius A. Daniūnas, visi 30 jo grupės studentų buvę ne tik labai draugiški, bet ir labai rimtai žiūrėję į studijas. Jie stengdavosi vienas kitam padėti, ir daugybė dėstytojų jų grupę nurodydavo kaip pavyzdį kitiems studentams.

Studentas A. Daniūnas jau nuo antrojo kurso tarp dėstytojų minėtas kaip ypač geras matematikas, aktyvus studentų mokslo draugijos (SMD) narys, besidomintis mokslo tiriamąja veikla, todėl jį greitai pastebėjo instituto dėstytojai. Penketais baigusį absolventą, jau pelniusį gero tyrėjo ir konstrukcijų skaičiavimo naujausiais matematiniais metodais žinovą vardą, VISI rektorius prof. Aleksandras Čyras pakvietė likti dirbti mokslo tiriamojo darbo savo vadovaujamoje Statybinės mechanikos katedroje. Joje, be rektoriaus, dar dirbo ir iš KPI atsikėlę Lietuvoje žinomi specialistai, vyresnės kartos mokslų daktarai (pagal dabartinę klasifikaciją): P. Baublys, A. Krutinis, A. Senuta, J. Žukas; jaunosios kartos: J. Atkočiūnas, R. Karkauskas, S. Kalanta, V. Dulmanas ir kt.

Likusiam dirbti katedroje aspirantu A. Daniūnui reikėjo rūpintis ne tik savo disertacijai reikalingais tyrimais, bet ir atlikti begales visokių užsakomųjų tyrimų iš statybos, statybinių medžiagų įmonių, projektavimo organizacijų, dalyvauti įvairių ekspertinių komisijų darbe, taip pat skaityti studentams statybinės mechanikos paskaitas. 1979 m. jis vedė dar studijų laikų draugę, kuri mokėsi žemesniame kurse – Liną. 1983 m. jiems gimė dukra Ieva. Šeima kurį laiką ir toliau gyveno VISI bendrabutyje, kol gavo vieno kambario bendrabutį daugiaaukščiame stambiablokiniame name Žirmūnuose. Nerimą jaunajam mokslininkui kėlė ir tai, kad jo parengtos technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertacijos apie tamprių plastinių plokščių skaičiavimo uždavinių sprendimą gynimas vis buvo „neįtraukiamas į planus“. Atsiliepė „nepatikimumas“ – tai, kad gimęs partizano, tremtinių šeimoje. Po kurio laiko padedant prof. A Čyrui, kuris labai vertino A. Daniūną kaip mokslininką, reikalai susitvarkė.

Nuo aspiranto iki prorektoriaus

Baigęs pas akad. A. Čyrą aspirantūrą, iš Statybinės mechanikos A. Daniūnas atėjo dirbti į Metalinių ir medinių konstrukcijų katedrą, vėliau dirbo vyresniuoju dėstytoju, o nuo 1991 m. – docentu. 

Nuotraukoje –

su prezidente

Dalia Grybauskaite

knygų mugėje

Bendradarbiai prisimena, kad Alfonsas kaip kolega buvo kuklus, mandagus ir pabrėžtinai santūrus, nors jam buvo nelengva ne vien todėl, kad buvo jaunas, o ir dėl to, kad iš karto teko skaityti Metalinių konstrukcijų kursą tuometiniams PCS (Pramoninės ir civilinės statybos) studijų programos studentams, o vėliau jau kaip statybinės mechanikos žinovui skaityti ir jungtinio mechanikos bei plieninių kėlimo įrenginių konstrukcijų kurso paskaitas Mechanikos fakulteto studentams. Jaunam dėstytojui pavyko greitai savarankiškai parengti šiuos sudėtingus kursus, detaliai išanalizuoti ir įsisavinti tuometines plieninių konstrukcijų projektavimo normas, kuriose buvo apstu visokių „vingrybių“, ir tuo pelnyti kolegų, ypač vyresniųjų (kurie mėgdavo kartais ir „paegzaminuoti“ katedros „jaunimą“), palankumą bei pagarbą. Jau tada atsiskleidė A. Daniūno dalykiniai gebėjimai, puikus teorinis, ypač mechanikos srities, pasirengimas, gebėjimas greitai suprasti dalyko ar problemos esmę, parinkti tinkamą jos sprendimo būdą.

A. Daniūnas, kaip jaunas ir perspektyvus mokslininkas, buvo išvykęs stažuotei į Suomiją. Sugrįžęs jis pateikė daug įdomių plieno konstrukcijų analizės ir projektavimo idėjų. Užsimezgus glaudesniems ryšiams su Veimaro statybos ir architektūros universiteto (Bauhaus-Universität Weimar, Vokietija) Metalinių konstrukcijų katedra (prof. F. Werneriu), A. Daniūnas kartu su kolega Arūnu Komka ne kartą buvo ten nuvykę ir atliko tiriamuosius darbus, paskelbė tyrimų tematika bendras publikacijas. Tuo metu susiformavo jo, kaip plieninių konstrukcijų srities mokslininko, interesų sritis, apimanti netiesinę šių konstrukcijų elgseną, optimalųjį projektavimą ir elementų jungčių analizę. Atsiskleidė ir viena svarbi A. Daniūno žmogiškoji savybė – mokėjimas lengvai ir nuoširdžiai bendrauti su visais kolektyvo nariais, nepaisant jų amžiaus ir „regalijų“, mokėjimas sukurti draugišką atmosferą. Ir su studentais jis visada pagarbus, korektiškas, dėmesingas. Nepasikeitė A. Daniūnas nei 1993 m. tapęs Statybos fakulteto prodekanu, nei 1994 m. perėjęs į studijų prorektoriaus pareigas. Tada A. Daniūnui nebuvo nė keturiasdešimties. Tuo metu jam, kaip studijų prorektoriui, teko spręsti daug sunkių ir sudėtingų uždavinių, tarp jų ir dviejų pakopų studijų sistemos diegimą universitete, studijų programų pertvarką pagal naujus reikalavimus ir labai daug su tuo susijusių organizacinių klausimų.

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dešimtmetis – tai nesibaigiančių pertvarkų, ieškojimų dešimtmetis. Ypač tada didelis darbo krūvis teko mokymo prorektoriui prof. A. Daniūnui, pertvarkant universitetą iš direktyvinių studijų ir mokslo organizavimo ir vykdymo metodų į vakarietiškų universitetų mokymo ir studijų sistemą. 2002 m. birželio 20 d. rektoriumi išrinktas Senato pirmininkas, Verslo vadybos fakulteto dekanas, Įmonių ekonomikos ir vadybos katedros vedėjas prof. Romualdas Ginevičius. Jo siūlymu Senatas pirmuoju prorektoriumi patvirtino buvusįjį rektorių prof. E. K. Zavadską, mokslo prorektoriumi – prof. R. Kirvaitį, studijų prorektoriumi – doc. A. Daniūną, infrastruktūros ir užsienio ryšių prorektoriumi – prof. A. V. Valiulį, kancleriu – doc. A. Komką. 

Rektoriaus regalijos ir veikla

2011 m. lapkričio 18 d. įvyko naujojo rektoriaus prof. Alfonso Daniūno inauguracija. Jos metu, perimdamas rektoriaus regalijas, prisiekė būti ištikimas universitetui ir jo Statutui, visas jėgas skirti universiteto mokslo, studijų kokybei gerinti. Tarp pirmųjų savo darbų VGTU rektoriaus kėdėje – prof. A. Daniūnas su kolegomis ėmėsi rengti universiteto plėtros strategijos planą iki 2020 m. Universiteto vizija numatyta tokia: prestižinė Lietuvos aukštoji mokykla. Jos mokslo ir studijų lygis atitinka Europos šalių geriausių technikos universitetų lygį. Ji patraukli Lietuvos ir užsienio mokslininkams bei studentams, sugebanti atsakyti į aplinkos iššūkius ir turinti didelę socialinę svarbą šalies pažangai. VGTU bendruomenė atvira naujovėms, pažiūrų įvairovei, bendradarbiavimui, pozityvioms iniciatyvoms.

Nuo seno žinoma, kad mokslas, kūryba reikalauja iš žmogaus viso gyvenimo, viso laiko. Didžiulis prof. dr. Alfonso Daniūno, ypač per pastaruosius dvidešimt metų, indėlis į studijų ir mokslo politikos formavimą bei įgyvendinimą. Būdamas ilgametis Lietuvos universitetų rektorių konferencijos studijų komiteto pirmininkas (2002–2009), Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas su VGTU Senato pirmininku, prorektoriais ir kancleriu (2015 m. sausis, nuo 2014 m. pab. – prezidentas), Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narys, Nuotolinio mokymo tarybos, konsorciumo narys ir pirmininkas, pirmųjų technologijos mokslų studijų programų reglamentų kūrimo Lietuvoje vadovas, Švietimo ir mokslo ministerijos bei daugelio kitų įvairių nuolatinių ir laikinųjų komisijų narys, įvairių pasiūlymų ir gairių studijų klausimais vienas iš kūrėjų, pagrįsdamas visų studijų sričių dermę, būdamas geras žinovas užsienio šalių patirties aukštojo mokslo srityje, A. Daniūnas formavo racionaliąją studijų sistemos struktūrą, įsigilindamas į ilgalaikę priimamų sprendimų įtaką aukštojo mokslo sistemai Lietuvoje. 

Jis sugebėjo įvairiais laikotarpiais, matydamas technologijos mokslų svarbą, išlaikyti universitete tinkamą šių mokslų proporciją ir, būdamas gilių žinių inžinierių rengimo atstovas, užtikrinti aukšto lygio inžinierių rengimą Lietuvoje. Jam vadovaujant universitetui ir prieš tai būnant studijų prorektoriumi, Vilniaus Gedimino technikos universitetas tapo vienu didžiausiu Lietuvos universitetu, kai kuriose mokslo ir studijų srityse – lyderiu Baltijos regione. Būdamas rektoriumi ir prorektoriumi universiteto, daugiausia rengiančio aukšto lygio specialistų statybos sektoriui, A. Daniūnas daro lemiamą įtaką tam, kad būtų rengiami dabarties ir ateities lūkesčius atitinkantys statybos srities specialistai, galintys dirbti ne tik Lietuvos darbo rinkoje.

Didelė A. Daniūno pedagoginė ir mokslinė patirtis. Jau beveik keturis dešimtmečius jis negaili nei laiko, nei jėgų rengdamas darbui statybos inžinerijos specialistus, skaito paskaitas, vadovauja doktorantams ir magistrantų baigiamiesiems darbams. Prof. A. Daniūnas yra vienas iš tų inovatyvių dėstytojų, kurie pradėjo būsimiems statybos specialistams pirmą kartą Lietuvoje skaityti naujus studijų dalykus. Būdamas žymios statybinės mechanikos akad. A. Čyro mokyklos mokinys, sugebėjo derinti teorinius tyrimus ir praktinį taikymą. A. Daniūnas yra pirmųjų nacionalinių plieninių konstrukcijų projektavimo normų Lietuvos statybos techninio reglamento STR 2.05.08.2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ bei Europos standarto Eurokodas 3 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ lietuviškosios versijos sudarymo ir nacionalinio taikymo dokumento sukūrimo darbo grupės vadovas bei vienas iš rengėjų. Rektorių Alfonsą Daniūną galima aptikti ir daugelyje kitų technikos mokslų bei studijų veiklos barų. 

„Jei paroje būtų ir dvigubai daugiau valandų, – sako rektorius prof. Alfonsas Daniūnas, – jų man būtų per maža, kad padaryčiau viską, ką norėčiau.“