Priėmus siūlomą Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymo projektą bendrijas galėtų steigti ir gyvenamųjų, ir negyvenamųjų pastatų butų ir kitų patalpų savininkai, žemės sklypų, taip pat ir sodo sklypų, savininkai, nesvarbu, kokia būtų pastato ar žemės sklypo naudojimo paskirtis.

„Kai daugybė individualių namų, sklypų ar negyvenamųjų patalpų savininkų turi prižiūrėti bendro naudojimo objektus, bendrija yra vienas efektyviausių būdų juos administruoti. Kadangi pasiekti visišką sutarimą tarp visų savininkų yra beveik neįmanoma, svarbu užtikrinti, kad nekilnojamojo turto savininkai turėtų galimybę demokratiškai ir skaidriai spręsti bendrus klausimus“, – sako pranešime cituojama aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.

Kol kas bendrijos – tik daugiabučių gyventojams

Šiuo metu galiojančio Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos daugiausiai pritaikytos daugiabučių gyvenamųjų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams. Bendrijų negali steigti administracinės, gamybinės ir kitos negyvenamosios paskirties pastatų patalpų savininkai, neatsižvelgta į kai kurias specifines individualių namų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo sąlygas. Be to, galiojančios nuostatos taikomos tik pastatų savininkams ir nenumato galimybės žemės sklypų savininkams kartu su pastatų savininkais ar atskirai steigti bendrijas.

Shutterstock nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo pakeisti šį įstatymą ir pavadinti Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymu.

Įstatymo nauja redakcija planuojama suteikti galimybę bendrijas steigti visiems šį bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą pasirinkusiems nekilnojamojo turto savininkams, o kartu – aiškiau reglamentuoti bendrijų veiklą.

Naujos redakcijos įstatymo projekte siūloma aiškiau nustatyti atsiskyrimo nuo bendrijos tvarką, patikslinta bendrijos organizuojamų sprendimų priėmimo tvarka, įgalinant šiuolaikinių elektroninių priemonių naudojimą.

Siūlomas Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymo projektas papildytas nuostatomis, numatančiomis galimybę perduoti bendrojo naudojimo objektus bendrijai valdyti, naudoti, prižiūrėti ir disponuoti jais patikėjimo teise.

Kolektyvinis daržas

Antakalnyje.

Vilniaus m. savivaldybės

nuotr.

Nepamiršti ir sodininkai

Rengiant teisės aktų pataisas buvo atsižvelgta, kad Sodininkų bendrijų įstatymas taip pat nustato nekilnojamojo turto savininkų bendro naudojimo objektų valdymo būdą steigiant bendrijas, todėl nuspręsta į naują vieningą bendro naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją sistemą integruoti ir sodininkų bendrijas, atsisakant specialaus teisinio reguliavimo, taikomo mėgėjų sodo teritorijose. Toks teisinis reguliavimas atitiktų faktinę situaciją mėgėjų sodo teritorijose ir sudarytų vienodas sąlygas žemės sklypų ir pastatų savininkams įgyvendinti savo teises.

Numatytas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis – iki 2030 m. pabaigos sodininkų bendrijoms sudaryti ar atnaujinti ir pasitvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašus ir pakeisti savo įstatus pagal Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendrijas įstatymo nuostatas. Pataisose numatyta, kad nuo 2031 m. Sodininkų bendrijų įstatymas nustos galioti, tačiau dabartinės sodininkų bendrijos ir toliau galėtų veikti bendra tvarka – vadovaujantis Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymu.

Kai kurios Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos, susijusios su reikalavimais dėl sodo sklypuose statomų statinių atstumų iki sklypo ribos ar su medžių ir krūmų sodo teritorijoje sodinimu ir priežiūra, dubliuoja specialiųjų teisės aktų nuostatas – Statybos įstatymą, statybos techninius reglamentus, Želdynų įstatymą ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Todėl jos į naujos redakcijos įstatymą neperkeltos.

Freepik nuotr.

Norint išvengti teisinio reguliavimo spragų ir išsaugoti sodininkų bendrijų narių teisėtus interesus įsigaliojus Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymui, parengtos Žemės įstatymo, Žemės reformos ir kitų susijusių įstatymų pataisos. Bendrai teikiamas 12 įstatymų keitimo projektų paketas.

Žemės įstatymo pataisomis, pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie bus įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrijos įstatus, paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimui bus būtinas bendrojo naudojimo objektų savininkų pritarimas. Šia nuostata būtų ribojama galimybė be savininkų pritarimo pakeisti žemės paskirtį ir pastatyti, pavyzdžiui, prekybos centrą ar daugiabutį namą. Tokio pritarimo nereikės, kai žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypo paskirtis ir žemės naudojimo būdas bus keičiami į kitą paskirtį ir į vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą.

Pakeitimai reikalingi net keliuose įstatymuose

Kartu su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimais parengti Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijų, Žemės, Žemės reformos, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų, Nekilnojamojo turto kadastro, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Žemės mokesčio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, Elektros energetikos, Vietos savivaldos įstatymų pakeitimai.

Šių įstatymų projektai paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki š. m. rugsėjo 2 d.