„Mano darbas yra gana sustyguotas, bet tuo pačiu niekada nebūna vienodas. Kiekvienas projektas labai skirtingas – vienur filmuoji studijoje, kitur keliauji, dar kitur dirbi su visai kita komanda. Rutina yra, bet ji labai įvairi“, – sako V. Poderytė-Bernatavičė.

Kūryba – ne laukimas, o darbas

Apie kūrybą dažnai kalbama romantiškai – kaip apie įkvėpimą, nuotaiką ar tinkamą momentą. Tačiau V. Poderytės-Bernatavičės požiūris į kūrybinį darbą gerokai žemiškesnis ir praktiškesnis. Ji aiškiai skiria dienas, skirtas idėjoms, nuo tų, kurios pareikalauja organizacinių sprendimų, sutarčių, planų ir terminų.

„Aš labai nemėgstu laukimo. Mano principas paprastas – sėdi, dirbi, ir ateina įkvėpimas. Jeigu jo lauksi, gali praeiti savaitės ir nieko neįvykti. O darbas vis tiek turi būti padarytas“, – sako ji.

Darbas televizijoje neatsiejamas ir nuo nuolatinio bendravimo – su kūrybinėmis komandomis, filmavimo aikštelėse sutinkamais žmonėmis, partneriais. Toks intensyvus socialinis krūvis reikalauja daug emocinių resursų, todėl ne kiekvienam jis tinka ilgalaikėje perspektyvoje.

„Man atrodo, kad yra žmonių kategorija, kurie gali dirbti tokį darbą, ir tokių, kurie negali. Aš priklausau tiems, kuriems tai tinka, nes man patinka tas energijos apsikeitimas. Po filmavimų dažnai jautiesi ne išsekęs, o kaip tik gavęs kažką labai gero“, – pasakoja V. Poderytė-Bernatavičė, pabrėždama ir ilgalaikių komandų svarbą.

Laida apie savaitgalį – namų aplinkoje

TV3 laida „Gero savaitgalio receptas“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip lėtesnio tempo priešprieša intensyviai darbo savaitei. Tai laida apie laiką namuose, apie mažus ritualus, maistą ir kiną, leidžiančius atsikvėpti. Todėl, pasak V. Poderytės-Bernatavičės, ir filmavimo vieta negalėjo būti atsieta nuo šios idėjos.

„Labai norėjosi, kad laidos namai būtų tikri namai, o ne sandėlis ar studija už miesto. Laida yra apie buvimą namuose, apie tą laiką, kai niekur neskubi. Todėl buvo svarbu, kad ir filmavimas vyktų tokioje aplinkoje“, – sako ji.

„Gero savaitgalio recepto“ studija įkurta gyvenamajame projekte „Naujasis Skansenas“, kurį Vilniuje plėtoja YIT Lietuva. Filmavimo dienos čia intensyvios – per vieną dieną nufilmuojamos trys laidos, ruošiami trys patiekalai, aptariami trys filmai. Komanda ateina anksti ryte ir išeina tik vakare, tačiau pati vieta, pasak V. Poderytės-Bernatavičės, keičia darbo dienos pojūtį ir leidžia išlaikyti neįprastą balansą tarp darbo ir buvimo.

„Atvykus čia staiga patenki į visai kitą burbulą. Atrodo, kad esi kažkokiame mikro pasaulyje – aplink žaluma, ramybė, nejauti miesto arterijų, nors jos visai šalia. Tas labai stebina ir labai veikia pojūtį“, – sako V. Poderytė-Bernatavičė.

Tokį pojūtį, pasak projekto vystytojų, įvardija ir patys „Naujojo Skanseno“ gyventojai bei čia įsikuriantys verslai.

„Kalbėdamiesi su žmonėmis, kurie renkasi „Naująjį Skanseną“, dažnai girdime tą patį – jiems svarbus balansas tarp miesto tempo ir kasdienės ramybės. Žmonės nori būti centre, bet ne jausti nuolatinio triukšmo ar skubėjimo. Tai aktualu ne tik gyvenamajam būstui, bet ir tiems, kurie ieško vietos darbui ar kūrybai. Tokį poreikį girdime vis dažniau“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų vadovė Jurga Vilkenė.

V. Poderytė-Bernatavičė pasakoja, kad net ir ilgos filmavimo dienos čia praeina kitaip – mažiau varginančiai, su daugiau tarpusavio bendrumo.

„Jausmas toks, lyg būtume susirinkę pas kažką namuose. Visi kartu valgome, kalbamės apie filmus, dirbame, bet tuo pačiu jaučiamės savi. Man atrodo, kad ta aplinka labai prisideda prie šito pojūčio – ne tik pati studija, bet ir visa teritorija aplink“, – sako ji.

Tarp Lietuvos ir Italijos

Darbo aplinka, pasak V. Poderytės-Bernatavičės, padeda išlaikyti susikaupimą, tačiau ne mažiau svarbi yra ir kita dienos pusė – grįžimas namo. Būtent namų erdvė jai tampa vieta, kur baigiasi darbiniai režimai ir prasideda tikras poilsis.

„Kai pasibaigia darbai ir grįžti namo, labai svarbu, kad tai būtų vieta, kur gali šimtu procentų pailsėti. Namai neturėtų būti tik keturios sienos su lova ir televizoriumi. Aplinka, estetika, žaluma – visa tai irgi duoda poilsį, ypač šiuolaikiniam žmogui“, – sako V. Poderytė-Bernatavičė.

Vis dėlto, jos santykis su namais šiek tiek komplikuotas – ji gyvena tarp dviejų šalių, Lietuvos ir Italijos. Tai reiškia, kad pats „namų“ apibrėžimas tampa daugiasluoksnis ir kintantis, priklausantis nuo gyvenimo etapo.

„Kai manęs klausia apie namus, dažnai pati sekundę pasimetu – apie kuriuos kalbame. Italijoje turime erdvius namus, o Lietuvoje visada norėjosi išlaikyti miesto ritmą, bet netapti priklausomai nuo automobilio. Man svarbiausia – erdvi bendra zona, virtuvė, valgomasis, svetainė ir tada kiekvienam savas kampas“, – pasakoja V. Poderytė-Bernatavičė, kalbėdama apie artėjančius pokyčius ir augančios šeimos poreikius.