Pasak aplinkos viceministrės Česlavos Lisovskos, cituojamos pranešime, siūlomi sprendimai sumažins administracinę naštą ir leis efektyviau tvarkyti duomenis apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje

Pagal galiojantį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, miško žemei ir saugomoms teritorijoms turi būti nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai teritorijos, kuriose galioja įvairūs ūkinės ar kitokios veiklos apribojimai.

Tačiau praktikoje iki šiol susiklostė situacija, kai specialiosios sąlygos miško žemėje faktiškai nėra nustatomos ir neįregistruojamos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Dėl to atsiranda duomenų spragų ir papildoma administracinė našta, kai šiuos duomenis reikia parengti ir pateikti atskirai.

Šiuo metu teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruojamos tik tada, kai suinteresuotas asmuo pateikia prašymą ir kartu pateikia erdvinius duomenis, parengtus pagal specialias duomenų rinkinio specifikacijas.

Siūlomas informacinių sistemų duomenų integravimas

Siūlomose pataisose numatyta pasinaudoti jau egzistuojančiais duomenimis, kurie yra sukaupti valstybės kadastruose. Miškų valstybės kadastre registruojamų miško žemės taksacinių sklypų erdviniai duomenys daugeliu atvejų sutampa su teritorijomis, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Panaši situacija yra ir su kai kuriais Saugomų teritorijų valstybės kadastre registruojamais objektais.

Dėl šios priežasties siūloma registruojant tokias teritorijas Nekilnojamojo turto registre naudoti jau turimus duomenis. Tai leistų atsisakyti atskiro erdvinių duomenų rengimo proceso ir sumažintų procedūrų skaičių.

Numatoma, kad teritorijos, kurioms taikomos specialiosios sąlygos miško žemėje ar saugomose teritorijose, būtų įregistruojamos, išregistruojamos ar jų duomenys keičiami automatiškai per skirtingų valstybės informacinių sistemų sąveiką.

Dešimtys milijonų eurų sutaupymų miškų valdytojams

Didžiausią finansinę naudą šie pakeitimai atneštų privačių miškų valdytojams. Lietuvoje veikia apie 20 tūkst. juridinių asmenų, kurie valdo maždaug 420 tūkst. Miškų valstybės kadastre registruotų miško žemės taksacinių sklypų.

Šiuo metu kiekvieną kartą registruojant teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, reikia parengti erdvinius duomenis ir sumokėti už jų įregistravimą. Vieno tokio proceso kaina siekia apie 180 eurų.

Automatizavus registravimo procesą ir naudojant jau turimus kadastrų duomenis, šių išlaidų būtų galima išvengti. Skaičiuojama, kad dėl šios priežasties privačius miškus valdantys juridiniai asmenys iš viso galėtų sutaupyti apie 77 mln. eurų.

Pasiūlymų laukiama iki kovo pabaigos

Šiuo metu įstatymo pataisos pateiktos derinti institucijoms ir visuomenei. Pastabas bei pasiūlymus dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų galima teikti per Teisės aktų informacinę sistemą iki kovo 24 dienos.