Lauko darbų sezonas – ilgas

Kaip pasakoja Kauno rajone esantį medelyną puoselėjantis biomedicinos mokslų daktaras, sodininkas Kęstutis Malinauskas, lauko darbų sezonas prasideda dar ankstyvą pavasarį ir nuo pat darbų pradžios persekioja klausimas, ką gi daryti su nupjauta žole ar nuvytusia augmenija, vaisių, daržovių likučiais.

„Su pirmosiomis žaliosiomis atliekomis susiduriama jau kovo mėnesį, kai pradedami genėti uogakrūmiai, vaismedžiai bei dekoratyviniai augalai. Žaliųjų atliekų netrūksta ir vasarą, kuomet atsiranda vaisių, daržovių perteklius ir, deja, ne visi jie yra suvartojami. Taigi, lauko darbų sezonas trunka iki pat rudens pabaigos, kai nukrenta paskutiniai medžių lapai, kuriuos irgi reikia sutvarkyti – sugrėbti, sunaikinti“, – lauko darbų sezono trukmę skaičiuoja K. Malinauskas.

Dar vienas svarbus darbas pavasarinio švarinimosi sąraše – vejos vėdinimas (aeravimas), kuomet pašalinamas negyvos žolės sluoksnis, senos šaknys, samanos, kad vėliau būtų galima džiaugtis žaliuojančiu vejos kilimu. Priklausomai nuo vejos ploto susikaupia ir atitinkamas atliekų kiekis, kuriuo irgi reikia tinkamai pasirūpinti.

Nuima dalį naštos

Pasak K. Malinausko, sutvarkyti žaliąsias atliekas – didelis darbas: „Kai prasideda medžių genėjimo sezonas, turimoms atliekoms sutvarkyti gali prireikti ir ištisos savaitės. Visgi tai – momentinis darbas: padarai ir ramu, ir iki kitų metų daugiau reikalų su šakomis nebeturi. Daugiau darbo yra daržininkystės klausimu – derlių galima ir kartą per savaitę nuimti, tada kaskart reikia pašalinti organines liekanas.“

Vienas iš būdų, kaip pašalinti žaliąsias atliekas, anot K. Malinausko, yra kompostavimas. Tačiau sodininkas sako, kad didžiajai daugumai žaliųjų atliekų turėtojų toks laiko bei priežiūros reikalaujantis procesas sukelia ir papildomų rūpesčių.

„Nesyk pastebėjau, kad žmonės nušienautą žolę šalina tiesiog komunalinių atliekų konteineriuose, nes kitų galimybių nėra. Pats nuolat šienauju tikrai nedidelį žolės plotą, tačiau vis tiek susidaro apie 200 litrų žolės, kurią tinkamai sutvarkyti – didžiulė problema“, – tikina K. Malinauskas.

Jam antrina ir ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė, sakydama, jog žaliųjų atliekų tvarkymo problemą jau ėmėsi spręsti ir atliekų tvarkytojai.

Aktualu ne tik sodininkams

Pasak D. Skrupskelienės, tokia paslauga ypač pravers ne tik sodininkams, bet ir tiems, kurie turi kad ir nedidelį plotą žaliuojančios augmenijos.

„Žaliųjų atliekų tvarkymas daugeliui jau yra tapęs nuolat kamuojančia problema, mat jų negalima deginti ar tiesiog mesti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Tuo tarpu namų ar sodo kieme stovintis žaliųjų atliekų surinkimo konteineris padeda šią problemą lengvai išspręsti ir yra gera išeitis tiems, kurie neturi poreikio pasigaminti vertingos organinės trąšos – komposto“, – aiškina „Ecoservice“ atstovė.

Nemokamai suteikiamas specialus konteineris talpina 240 litrų žaliųjų atliekų – žolės, medžių lapų, piktžolių, gėlių, šieno ir kitų. Tarp šių atliekų jokiu būdu neturėtų atsidurti buitinės atliekos, pakuotės, pavojingos, taip pat degančios ar karštos atliekos, pavyzdžiui, žarijos ar pelenai.