Lietuvoje sumažėjo žvyro gavyba: paaiškėjo, kas stabdo statybos žaliavų augimą
2026-05-07 09:33
Lietuvos geologijos tarnybos duomenys rodo, kad 2025 m. šalies naudingųjų iškasenų gavyboje ir toliau dominavo statyboms bei infrastruktūrai būtinos žaliavos – žvyras, smėlis ir dolomitas. Nors bendras pagrindinių kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, palyginti su 2024 m., sumažėjo apie 15 proc., pati gavybos struktūra išliko beveik nepakitusi. Didžiausią įtaką žaliavų poreikiui ir toliau daro kelių, geležinkelių bei kitų strateginių infrastruktūros projektų plėtra.
Portalo Statybunaujienos.lt archyvas (Šaltiškių karjeras, LGT, Jolantos Čyžienės nuotr.)
Minimos įmonės
LGT (Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos),
Via Lietuva, AB
2025 m. Lietuvoje iš viso išgauta apie 20,58 mln. m³ pagrindinių kietųjų naudingųjų iškasenų. Didžiausią dalį sudarė žvyras – jo išgauta daugiau kaip 10 mln. m³. Toliau rikiavosi smėlis, dolomitas ir durpės. Dalis žvyro bei smėlio naudojama strategiškai svarbiems infrastruktūros projektams – automagistralei „Via Baltica“, magistraliniam keliui Vilnius–Utena, europinės vėžės geležinkelio projektui „Rail Baltica“ ir kitiems objektams.
Palyginti su 2024 m., ryškiausiai sumažėjo žvyro ir dolomito gavyba. Tuo metu smėlio gavybos apimtys beveik nepakito. Tai rodo, kad statybų sektoriaus aktyvumas išlieka didelis, tačiau kai kurių infrastruktūros projektų intensyvumas gali būti sumažėjęs arba persiskirstęs.
Gavybos struktūra per septynerius metus beveik nesikeičia
2019–2025 m. laikotarpio statistika atskleidžia gana stabilią Lietuvos naudingųjų iškasenų gavybos struktūrą. Visais metais daugiausia buvo išgaunama žvyro, po jo – smėlio, dolomito ir durpių. Didesni svyravimai daugiausia fiksuojami žvyro bei dolomito segmentuose, kurie tiesiogiai susiję su statybų, kelių tiesimo ir infrastruktūros projektų mastu.
2024 m. buvo pasiektas žvyro gavybos pikas – beveik 12,6 mln. m³, tačiau 2025 m. šis kiekis sumažėjo iki 10,15 mln. m³. Dolomito gavyba taip pat sumenko – nuo 3,77 mln. m³ iki 3,02 mln. m³. Tuo metu smėlio gavyba išliko praktiškai stabili ir siekė apie 3,85 mln. m³.
Mažesni ištekliai turi specifinę reikšmę
Nors didžiausi kiekiai tenka tradicinėms statybinėms žaliavoms, mažesniais mastais išgaunami ištekliai taip pat svarbūs atskiroms pramonės šakoms. Pavyzdžiui, opoka naudojama statybinių medžiagų gamyboje, įskaitant cemento pramonę. 2025 m. jos išgauta 33 tūkst. m³.
Išskirtinis išteklius – sapropelis. Nors jo išgaunami kiekiai labai nedideli, panaudojimo galimybės itin plačios: nuo žemės ūkio iki kosmetikos ar gydomojo purvo procedūrų. 2025 m. Lietuvoje išgauta 3 tūkst. m³ sapropelio – šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais.
Sapropelis yra organinių medžiagų, mikroorganizmų ir mineralinių dalelių turtingos nuosėdos, susidarančios ežerų, pelkių ir kitų stovinčio vandens telkinių dugne. Kadangi jo sluoksniai formuojasi labai lėtai, šis išteklius vertinamas ne tik dėl praktinio panaudojimo, bet ir kaip svarbus gamtinis archyvas, leidžiantis tyrinėti praeities klimato bei aplinkos pokyčius.
Dalis išteklių Lietuvoje lieka neišnaudoti
Lietuvoje taip pat yra ištirtų, tačiau šiuo metu neeksploatuojamų naudingųjų iškasenų telkinių. Tarp jų – anhidritas, akmens druska, gintaras ir geležies rūda. Jų gavyba nevykdoma dėl techninių, ekonominių, aplinkosauginių arba rinkos veiksnių.
Dėl šios priežasties Lietuvos naudingųjų iškasenų sektoriuje dominuoja paviršiuje arba nedideliame gylyje slūgsantys ištekliai – žvyras, smėlis, dolomitas, durpės, klintis ir molis. Būtent jie šiandien labiausiai atspindi šalies statybų ir infrastruktūros plėtros poreikius.
2025 m. statistika atskleidžia ilgalaikes tendencijas
2025 m. duomenys patvirtina ilgalaikę tendenciją – Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimą pirmiausia lemia statybų ir infrastruktūros projektų poreikiai. Specialistų vertinimu, tokia statistika svarbi ne tik apskaitai. Ji leidžia stebėti žaliavų naudojimo pokyčius, prognozuoti rinkos tendencijas ir planuoti racionalų žemės gelmių išteklių naudojimą ateityje.
Naudingųjų iškasenų gavyba 2019–2025 m.
|
2019
|
2020
|
2021
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
|
|
Dolomitas
|
2124
|
2880
|
2814
|
2704
|
2939
|
3771
|
3016
|
|
Klintis
|
781
|
781
|
920
|
998
|
796
|
883
|
748
|
|
Kreidos mergelis
|
0
|
4
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Molis
|
241
|
233
|
287
|
285
|
184
|
159
|
145
|
|
Opoka
|
0
|
0
|
0
|
5
|
51
|
34
|
33
|
|
Sapropelis
|
2
|
1
|
2
|
1
|
1
|
2
|
3
|
|
Žvyras
|
8901
|
8616
|
9287
|
8936
|
9565
|
12598
|
10153
|
|
Smėlis
|
2487
|
2930
|
3261
|
3245
|
4078
|
3859
|
3852
|
|
Durpės
|
3316
|
3076
|
2987,8
|
3081,3
|
2931,6
|
2881,1
|
2627,8
|
Kiekiai pateikiami tūkst. m³. Šaltinis – LGT
Aplinka
2026-10-26 08:29
Dirbtinis intelektas, palydoviniai duomenys ir skaitmeniniai dvyniai padeda prognozuoti potvynius, stebėti miškų nykimą ir planuoti tvaresnius miestus. Tačiau šioms technologijoms reikia daug elektros, vandens ir žaliavų, todėl jų plėtra kelia ir naujų aplinkosaugos iššūkių. Kaip pabrėžia VILNIUS TE...
2026-10-26 05:56
Net ir vešliai žydinčios chrizantemos po stipresnių šalnų gali prarasti grožį. Floristė pataria, kaip išsirinkti gėles Vėlinėms, kurios ilgiau išliktų dekoratyvios, ir kokių klaidų vengti jas prižiūrint.
2026-10-23 09:00
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
2026-10-22 06:38
Atliekų tvarkymo sektoriuje gali mažėti administracinė našta ir perteklinės išlaidos, tačiau dalies pokyčių dar teks palaukti. Aplinkos ministerija planuoja keisti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reikalavimus, modernizuoti GPAIS ir tikslinti techninio komposto naudojimo reglamentav...
2026-10-20 08:48
Prieš Vėlines kapavietėms skiriama ne tik daugiau laiko, bet ir pinigų. Spalį kapams skirtos skaldos bei kitų priežiūros prekių pardavimai išauga 3–4 kartus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį: net ir gražiausios medžiagos nepadės, jei bus netinkamai paruoštas pagrindas. Keičiasi ir kapaviečių est...
2026-10-20 07:15
Spalio 9-ąją Lietuvos pajūrį talžiusios audros paliko ryškius pėdsakus: paplūdimiai susiaurėjo beveik visose stebėtose atkarpose, o Palangoje vietomis paplūdimys buvo visiškai nuplautas. Specialistų duomenimis, didžiausi krantų pokyčiai užfiksuoti Palangoje, Nidoje ir Juodkrantėje.
2026-10-19 15:34
Už statybinių atliekų išvežimą sumokėję gyventojai ne visada gali būti tikri, kad jos pasieks teisėtus tvarkytojus. Vilniaus rajone miškininkai, sutvarkę vieną nelegalią atliekų išvertimo vietą, netrukus aptiko kitą. Valstybinių miškų urėdija (VMU) įspėja: tokie atvejai šalia didžiųjų miestų tampa k...
2026-10-15 06:36
Klaipėdoje apleista maždaug 6 hektarų teritorija netrukus taps nauja laisvalaikio traukos vieta – čia įrengiamas parkas su vaikų žaidimų ir sporto zonomis, dviračių trasa su kalneliais bei poilsio erdvėmis. Į projektą investuojama 2,8 mln. eurų, o parko želdynus papildys daugiau kaip 700 naujų medži...
2026-10-13 09:23
Gręžinio vanduo versle gali tapti ne tik kasdieniu ištekliumi, bet ir teisine prievole – leidimo gali prireikti net tada, kai vandens sunaudojama palyginti nedaug. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad reikalavimai priklauso ne vien nuo išgaunamo vandens kiekio, bet ir nuo jo naudojimo paskirties...
2026-10-13 06:37
Daugiau nei trečdalis pakuočių konteinerių turinio buvo netinkamos atliekos, tačiau po dviejų mėnesių jų dalis nesiekė nė 2 proc. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų švietimas, pakartotiniai patikrinimai ir baudos gali iš esmės pakeisti rūšiavimo įpročius.
2026-10-06 08:32
Klaipėdos pramoninė tarša tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu: mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties su tarša susiduriančių gyventojų patiria aukštą nerimo lygį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis stresas gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai.
2026-10-01 17:53
Užterštas gruntas buvo perkeltas į tam neskirtą vietą, o dėl šių veiksmų aplinkai ir valstybei padaryta žala įvertinta daugiau kaip 55 mln. eurų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nuosprendį.
2026-10-01 06:37
Šildymo sezonas įsibėgėja, o kartu į miestų orą patenka tai, ko plika akimi nematome – smulkiosios kietosios dalelės ir kiti sveikatai kenksmingi teršalai. Šiemet situacija keičiasi: didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose pirmą kartą visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, ligni...
2026-10-01 06:35
Vilnius šiemet vandens suvartoja rekordiškai daug – per devynis mėnesius sostinės gyventojams ir įmonėms patiekta apie 28 mln. kub. metrų geriamojo vandens, maždaug 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad tai didžiausia pirmųjų trijų metų ketvirčių tieki...
2026-10-01 06:22
Sklypuose savaime užaugę medžiai įmonėms gali tapti ne problema, kurią reikia pašalinti, o galimybe gauti paramą. Rugsėjo 29 d. startavo 5 mln. eurų vertės kvietimas, pagal kurį už išsaugotus ir miško žeme įteisintus savaiminukus bus mokama po 900 eurų už hektarą.
2026-09-29 06:17
Atliekų tvarkymo kainodaroje – pokyčiai, kurie gali keisti ir savivaldybių, ir gyventojų mokėjimus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atnaujino regioninės kainos nustatymo taisykles: savivaldybėms suteikiama galimybė rūšiuotoms atliekoms taikyti mažesnę kintamąją kainos dedamąją, o pa...
2026-09-25 13:53
Šildymo sezonui besiruošiantiems gyventojams verta pasitikrinti ne tik kuro kainas, bet ir tai, kuo galima kūrenti savo krosnį ar katilą. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose nuo šių metų gegužės 1 d. draudžiama deginti akmens anglį, lignitą ir durpes, o už pažeidimus gyventojams gali būti...
2026-09-25 10:00
Aplink save matome sienas, langus, telefonus ir buities daiktus, tačiau retai susimąstome, kad jų kelias prasidėjo ne parduotuvėje ar gamykloje, o žemės gelmėse. Smėlis, varis, litis, molis, gipsas ir daugybė kitų žaliavų kasdien atsiduria mūsų namuose – o kartu su daiktais į aplinką gali grįžti ir ...
2026-09-24 12:38
Vien medžių ir želdynų kiekis kvartale negarantuoja, kad vasarą gyventojai turės kur pasislėpti nuo kaitros, per liūtį vanduo bus tinkamai suvaldytas, o kiemas bus patogus kasdieniam naudojimui. KTU ir „YIT Lietuva“ ekspertės atkreipia dėmesį, kad šiandien svarbiau ne kiek žalumos yra, o kur ji supl...
2026-09-22 09:21
Vilniuje pradedama statyba, kuri iš pagrindų pakeis iki šiol gyvavusią atliekų tvarkymo praktiką šalyje: vietoj iki šiol taikyto deginimo ar laidojimo sąvartynuose, tekstilės atliekos virs vertinga žaliava gamybai. Bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ pradeda įgyvendinti pirmojo Lietuvoje buityje sus...
| www.julija.eu