Lietuvoje sumažėjo žvyro gavyba: paaiškėjo, kas stabdo statybos žaliavų augimą
2026-05-07 09:33
Lietuvos geologijos tarnybos duomenys rodo, kad 2025 m. šalies naudingųjų iškasenų gavyboje ir toliau dominavo statyboms bei infrastruktūrai būtinos žaliavos – žvyras, smėlis ir dolomitas. Nors bendras pagrindinių kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, palyginti su 2024 m., sumažėjo apie 15 proc., pati gavybos struktūra išliko beveik nepakitusi. Didžiausią įtaką žaliavų poreikiui ir toliau daro kelių, geležinkelių bei kitų strateginių infrastruktūros projektų plėtra.
Portalo Statybunaujienos.lt archyvas (Šaltiškių karjeras, LGT, Jolantos Čyžienės nuotr.)
Minimos įmonės
LGT (Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos),
Via Lietuva, AB
2025 m. Lietuvoje iš viso išgauta apie 20,58 mln. m³ pagrindinių kietųjų naudingųjų iškasenų. Didžiausią dalį sudarė žvyras – jo išgauta daugiau kaip 10 mln. m³. Toliau rikiavosi smėlis, dolomitas ir durpės. Dalis žvyro bei smėlio naudojama strategiškai svarbiems infrastruktūros projektams – automagistralei „Via Baltica“, magistraliniam keliui Vilnius–Utena, europinės vėžės geležinkelio projektui „Rail Baltica“ ir kitiems objektams.
Palyginti su 2024 m., ryškiausiai sumažėjo žvyro ir dolomito gavyba. Tuo metu smėlio gavybos apimtys beveik nepakito. Tai rodo, kad statybų sektoriaus aktyvumas išlieka didelis, tačiau kai kurių infrastruktūros projektų intensyvumas gali būti sumažėjęs arba persiskirstęs.
Gavybos struktūra per septynerius metus beveik nesikeičia
2019–2025 m. laikotarpio statistika atskleidžia gana stabilią Lietuvos naudingųjų iškasenų gavybos struktūrą. Visais metais daugiausia buvo išgaunama žvyro, po jo – smėlio, dolomito ir durpių. Didesni svyravimai daugiausia fiksuojami žvyro bei dolomito segmentuose, kurie tiesiogiai susiję su statybų, kelių tiesimo ir infrastruktūros projektų mastu.
2024 m. buvo pasiektas žvyro gavybos pikas – beveik 12,6 mln. m³, tačiau 2025 m. šis kiekis sumažėjo iki 10,15 mln. m³. Dolomito gavyba taip pat sumenko – nuo 3,77 mln. m³ iki 3,02 mln. m³. Tuo metu smėlio gavyba išliko praktiškai stabili ir siekė apie 3,85 mln. m³.
Mažesni ištekliai turi specifinę reikšmę
Nors didžiausi kiekiai tenka tradicinėms statybinėms žaliavoms, mažesniais mastais išgaunami ištekliai taip pat svarbūs atskiroms pramonės šakoms. Pavyzdžiui, opoka naudojama statybinių medžiagų gamyboje, įskaitant cemento pramonę. 2025 m. jos išgauta 33 tūkst. m³.
Išskirtinis išteklius – sapropelis. Nors jo išgaunami kiekiai labai nedideli, panaudojimo galimybės itin plačios: nuo žemės ūkio iki kosmetikos ar gydomojo purvo procedūrų. 2025 m. Lietuvoje išgauta 3 tūkst. m³ sapropelio – šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais.
Sapropelis yra organinių medžiagų, mikroorganizmų ir mineralinių dalelių turtingos nuosėdos, susidarančios ežerų, pelkių ir kitų stovinčio vandens telkinių dugne. Kadangi jo sluoksniai formuojasi labai lėtai, šis išteklius vertinamas ne tik dėl praktinio panaudojimo, bet ir kaip svarbus gamtinis archyvas, leidžiantis tyrinėti praeities klimato bei aplinkos pokyčius.
Dalis išteklių Lietuvoje lieka neišnaudoti
Lietuvoje taip pat yra ištirtų, tačiau šiuo metu neeksploatuojamų naudingųjų iškasenų telkinių. Tarp jų – anhidritas, akmens druska, gintaras ir geležies rūda. Jų gavyba nevykdoma dėl techninių, ekonominių, aplinkosauginių arba rinkos veiksnių.
Dėl šios priežasties Lietuvos naudingųjų iškasenų sektoriuje dominuoja paviršiuje arba nedideliame gylyje slūgsantys ištekliai – žvyras, smėlis, dolomitas, durpės, klintis ir molis. Būtent jie šiandien labiausiai atspindi šalies statybų ir infrastruktūros plėtros poreikius.
2025 m. statistika atskleidžia ilgalaikes tendencijas
2025 m. duomenys patvirtina ilgalaikę tendenciją – Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimą pirmiausia lemia statybų ir infrastruktūros projektų poreikiai. Specialistų vertinimu, tokia statistika svarbi ne tik apskaitai. Ji leidžia stebėti žaliavų naudojimo pokyčius, prognozuoti rinkos tendencijas ir planuoti racionalų žemės gelmių išteklių naudojimą ateityje.
Naudingųjų iškasenų gavyba 2019–2025 m.
|
2019
|
2020
|
2021
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
|
|
Dolomitas
|
2124
|
2880
|
2814
|
2704
|
2939
|
3771
|
3016
|
|
Klintis
|
781
|
781
|
920
|
998
|
796
|
883
|
748
|
|
Kreidos mergelis
|
0
|
4
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Molis
|
241
|
233
|
287
|
285
|
184
|
159
|
145
|
|
Opoka
|
0
|
0
|
0
|
5
|
51
|
34
|
33
|
|
Sapropelis
|
2
|
1
|
2
|
1
|
1
|
2
|
3
|
|
Žvyras
|
8901
|
8616
|
9287
|
8936
|
9565
|
12598
|
10153
|
|
Smėlis
|
2487
|
2930
|
3261
|
3245
|
4078
|
3859
|
3852
|
|
Durpės
|
3316
|
3076
|
2987,8
|
3081,3
|
2931,6
|
2881,1
|
2627,8
|
Kiekiai pateikiami tūkst. m³. Šaltinis – LGT
Aplinka
2026-06-15 11:16
Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradeda naują strateginės reikšmės projektą sostinėje. Viršuliškių vandentiekio stotyje bus statomas ketvirtasis, 10 tūkst. kubinių metrų talpos požeminis geriamojo vandens rezervuaras, kuris sustiprins vandens tiekimo patikimumą ir miesto atsparumą ekstrem...
2026-06-12 07:26
Kaune po rekonstrukcijos visuomenei pristatyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos teritorija Tilžės gatvėje. Beveik devynis dešimtmečius skaičiuojantis akademinis miestelis atnaujintas siekiant išsaugoti istorinį paveldą, pagerinti infrastruktūrą ir atverti šią un...
2026-06-09 08:51
Aplinkosaugos krizė vis aiškiau peržengia vien gamtos apsaugos ribas – ji veikia ekonomiką, visuomenės sveikatą, energetiką ir net politinį stabilumą. Naujausia Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) septintoji Pasaulio aplinkos būklės apžvalga GEO-7 pabrėžia, kad dabartiniai iššūkiai nebegali bū...
2026-06-03 10:16
Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru stiprina aplinkosaugos kontrolę rajone. Naujausiame institucijų susitikime daugiausia dėmesio skirta Pagirių seniūnijoje veikiančioms pramonės įmonėms, oro koky...
2026-06-03 08:44
Nors oro tarša dažniausiai siejama su miestų gatvėmis ir pramonės objektais, specialistai atkreipia dėmesį į mažiau matomą, tačiau ne mažiau svarbią problemą – patalpų oro kokybę. Skaičiuojama, kad žmonės net apie 90 proc. savo laiko praleidžia uždarose erdvėse, kur ore gali kauptis dulkės, alergena...
2026-06-02 10:27
Birželio 5 dieną, minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Vilnius kviečia gyventojus ir miesto svečius atrasti atnaujintą Jeruzalės tvenkinio parką Jeruzalės tvenkinio parkas Verkių teritorijoje. Parkas jau atviras lankytojams, o oficialaus atidarymo metu čia vyks edukacinės veiklos, skirtos gamto...
2026-05-15 08:33
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) ir bendrovė „Energesman“ pasirašė susitarimą dėl Vilniaus regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos pastato atstatymo bei įrangos modernizavimo po 2025 metų pavasarį kilusio gaisro. Pagal taikos sutartį, kurią gegužės pradžio...
2026-05-12 08:01
Lietuvoje vanduo iš čiaupo daugeliui yra savaime suprantamas pasirinkimas – atsukame čiaupą ir geriame be baimės. Tačiau keliaujant po pasaulį situacija dažnai pasikeičia: net skaidrus ir bekvapis vanduo gali būti nesaugus vartoti. Kodėl vienose šalyse vanduo laikomas itin kokybišku, o kitose jo ven...
2026-05-07 13:54
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo gegužės 12 dienos pradės teikti finansavimą gamybinių ir paviršinių nuotekų valymo technologijų diegimui. Šiai paramos priemonei iš valstybės biudžeto skiriama 2,8 mln. eurų. Parama bus skirta juridiniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, kurios metu s...
2026-05-07 13:32
Ilgai laukta siunta dažniausiai išpakuojama per kelias minutes, o dėžės, plastikas ir apsauginės medžiagos netrukus atsiduria prie konteinerių. Tačiau būtent šiuo momentu paaiškėja, ar pakuotė buvo sukurta atsakingai. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ ekspertai pabrėžia, kad aiš...
2026-05-06 15:20
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems kelių svarbių įstatymų pakeitimams, kurie iš esmės keičia atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje. Naujos nuostatos perkels atnaujintus Europos Sąjungos reikalavimus į nacionalinę teisę ir įves griežtesnę gamintojų atsakomybę bei aiškesnę kontrolę. Pok...
2026-05-05 14:36
Vilnius stiprina atsparumą ekstremalioms liūtims – miesto paviršinių nuotekų infrastruktūrai modernizuoti skiriamos dešimčių milijonų eurų investicijos. UAB „Grinda“ šiemet į tinklų statybą investuos 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra suma pasieks 46 mln. eurų. Tikimasi, kad šie sprendimai reikšmi...
2026-05-05 10:46
Tankiai užstatyti miestai slepia ne tik architektūrinius sprendimus ar infrastruktūros tinklus – po jų paviršiumi vyksta kur kas sudėtingesni procesai. Lietuvos geologijos tarnybos Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Minkevičius atkreipia dėmesį, kad miestų svoris daro ti...
2026-04-29 13:30
Vilniuje žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant vieną išskirtiniausių pastarųjų metų viešųjų projektų – išduotas statybos leidimas 32 hektarų ploto „Mamutų slėnio“ įrengimui Šeškinės šlaituose. Naujoji žalioji erdvė netoli „Akropolio“ ir būsimojo Nacionalinio stadiono taps ne tik poilsio vieta, bet i...
2026-04-28 13:53
Gyventojams, įsirengiantiems būstą ar atliekantiems remontą, – palengvinimas. „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (VAATC) praneša, kad nuo gegužės 2 dienos sostinės regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) izoliacinių medžiagų atliekos vėl bus priimamos nemokamai. Vie...
2026-04-28 10:07
Pavasarį vis daugiau laiko praleidžiame lauke, tačiau šylant orams didėja ir oro taršos rizika. Vilniaus gyventojai realiu laiku gali stebėti oro kokybės rodiklius programėlėje „KOVAS“, kur pateikiami duomenys iš skirtingose miesto vietose įrengtų sensorių. Specialistai primena, kad padidėjus taršai...
2026-04-27 09:11
Vilnius artimiausiais metais taps dar žalesnis ir patogesnis gyventojams. Įvairiose miesto dalyse bus tvarkomos arba naujai kuriamos viešosios erdvės – skverai, aikštės, parkai ir bendruomenių zonos. Dalis projektų jau pradėti, o dauguma sprendimų gimė įsiklausius į gyventojų poreikius. Per ateinanč...
2026-04-24 07:25
Tradicinės nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su momentinėmis liūčių apkrovomis, todėl miestų gatvės ir sklypai vis dažniau virsta ežerais. Pagrindinė šiandienos inžinerijos žinia – lietaus vandenį reikia ne tik „išleisti vamzdžiais“, bet ir išmaniai valdyti ten, kur jis pasiekia paviršių.
2026-04-21 07:48
Šiuolaikinė aplinkotvarka jau seniai peržengė paprasto funkcionalumo ribas ir tapo lygiaverte architektūros dalimi, kurioje kiekviena detalė pasakoja istoriją. Tai ilgalaikė investicija, kuri ne tik puošia namų aplinką, bet ir tiesiogiai kelia viso nekilnojamojo turto vertę, užtikrindama solidų bei ...
2026-04-17 13:41
Kaune statomo pėsčiųjų tilto per Nerį projektas atsidūrė teisėsaugos akiratyje – nustatyta, kad vykdant darbus galimai buvo pažeisti aplinkosaugos reikalavimai ir padaryta reikšminga žala upės ekosistemai. Aplinkos apsaugos departamentas jau kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisari...
| www.julija.eu