Projektas buvo įgyvendintas pagal Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2021-2025 m. veiksmų planą „Klimato kaita ir geologinė aplinka (geoaplinka)“.

Pasak projekto atsakingosios vykdytojos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiosios geologės Sandros Stankevičiūtės, projektas vyko keliais etapais: pirmiausia buvo rengiama metodika, surinkti ir susisteminti duomenys, galiausiai jie apdoroti ir sudarytas žemėlapis. Tyrimai apėmė visą Lietuvos teritoriją ir nagrinėjo pagrindinius veiksnius, lemiančius inžinerinių sąlygų sudėtingumą:

• Durpių paplitimą
• Šlaitų statumą
• Šiaurės Lietuvos karstinį regioną
• Šlaitų, pažeistų geologinių reiškinių
• Požeminio vandens iškrovą
• Supilto grunto storį, didesnį nei 5 m (urbanizuotos teritorijos)
• Ledyno pakraštyje susiformavusių nuogulų (kraštiniai dariniai)
• Eolinių darinių

„Šis žemėlapis svarbus planuojantiems statybas Lietuvoje. Informacija, pateikta GIS sluoksniuose, leidžia greitai ir efektyviai įvertinti teritorijas, kur reikalingi išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai, ypač tiems projektams, kuriems keliami aukšti saugumo ir ilgaamžiškumo reikalavimai. Tai padės inžinieriams, projektavimo įmonėms ir savivaldybių administracijoms numatyti rizikas ir išvengti papildomų kaštų“, – sako pranešime cituojama S. Stankevičiūtė.

Sudėtingų geologinių sąlygų

žemėlapis.

Aplinkos ministerijos

iliustracija

 

Geologės teigimu, įgyvendinant projektą naudotos skaitmeninės technologijos, tokios kaip reljefo modelis GDR50LT ir QGIS bei „MapInfo“ programinė įranga. Tai leido atlikti detalų šlaitų polinkio kampų ir durpių paplitimo vertinimą ir integruoti jį į GIS sluoksnius. GDR50LT skaitmeninis reljefo modelis leidžia analizuoti reljefą 5 x 5 metrų tikslumu. Tai geologinių tyrimų srityje ypač svarbu, nes galima tiksliau identifikuoti pavojingas vietoves.

„Atlikti tyrimai parodė, kad sudėtingiausios sąlygos vyrauja pietryčių, vakarų ir šiaurės Lietuvoje. Tuo tarpu paprastos inžinerinės geologinės sąlygos, nereikalaujančios sudėtingų sprendimų, vyrauja lygumose pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje“, – atkreipia dėmesį S. Stankevičiūtė.

Projekto rezultatai naudingi ne tik statybos sektoriui, bet ir visuomenei bei mokslininkams. Sukurtas žemėlapis gali būti naudojamas ne tik infrastruktūros planavimui, bet ir edukaciniais tikslais, norint geriau suprasti Lietuvos geologines sąlygas.