2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 18:39
Reklama  |  facebook

Ar Lietuvos elektronikos pramonė vejasi IT sektorių?

2021-03-23 10:09
Elektronikos inžinieriai – žmonės, gebantys kurti, gaminti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas. Šiandien jie ypač pageidaujami darbo rinkoje, nes prisideda prie spartesnio technologijų vystymosi, naujų produktų kūrimo.
nuotrauka
Asociatyvi thisisengineering-unsplash.com / KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
Užimtumo tarnyba,
HELLA Lithuania,
Kauno LEZ,
Continental Automotive Lithuania, UAB
Littelfuse, UAB
Kitron, UAB

Tačiau, pasak „Kaunas IN“ l. e. p. direktoriaus, Verslo skyriaus vadovo Andriaus Veršinsko, elektronikos inžinerija – tarsi „miegančioji ateities specialybių gražuolė“. Nors inžinerinės pramonės specialistų paklausa viršija pasiūlą net 4,7 karto, apie elektronikos inžinierių poreikį visuomenėje vis dar kalbama nedaug.

„Lietuvos ekonomiką stipriai į priekį stumia pramonė, kurioje elektronikos srities specialistai turi didelę paklausą. Rinkoje planuojama šimtai naujų darbo vietų būtent elektronikos inžinerijos specialistams, tuo tarpu pirmakursių, stojančių į elektronikos inžineriją turime dešimtimis“, – KTU pranešime cituojamas personalo paieškos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Anot jo, tokia situacija lemia šios srities specialistų atlyginimų didėjimą, kuris per kelis pastaruosius metus paaugo apie 10 proc. Tokia pati tendencija prognozuojama ir artimiausius kelerius metus.

Remiantis Užimtumo tarnybos prognozėmis, kuriomis dalijasi KTU, elektros ir elektronikos inžinieriai Lietuvoje 2021 m. turės didesnes nei vidutines galimybes įsidarbinti. Šioje srityje veikiančių įmonių teigimu, šiandien elektros ir elektronikos srityse dirbantiems specialistams atsiveria daug galimybių, o jų paklausa darbo rinkoje nenustoja augti.

Reikia daugiau kvalifikuotų darbuotojų

„HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovės Jurgitos Macijauskienės teigimu, sparčiai besiplečiant Kauno ir kitų regionų Laisvosioms ekonominėms zonoms (LEZ), augant investicijoms bei kartu su jomis besikuriant naujoms gamykloms, atsirandant naujoms pramonės šakoms, sparčiai auga ir gamybos bei logistikos technologinė pažanga.

 KTU nuotraukoje – J. Macijauskienė, A. Francas ir A. Veršinskas (dešinėje)

„Gamybos linijos tampa vis labiau automatizuotos, joms aptarnauti reikia vis mažiau nekvalifikuotos darbo jėgos ir atitinkamai daugiau reikia kvalifikuotų darbuotojų, kurie rūpinasi šių linijų technine priežiūra, automatika, robotika, programavimu, testavimu“, – cituojama J. Macijauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad visiems šiems darbams reikalingas aukštas elektronikos inžinerijos išmanymas: „Šiuo metu stebime sparčiai augantį šių specialistų poreikį rinkoje. Be abejonės, šis poreikis dar labiau augs ateityje“.

A. Veršinskas tikina, kad bene svarbiausias dalykas, dėl kurio miestas patrauklus investuotojams, yra talentai.

„Kuo daugiau profesionalų, tuo miesto perspektyvos didesnės. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakultetas regione lyderiauja paruošiamų elektronikos inžinerijos specialistų skaičiumi, jų kompetencijos atitinka rinkos poreikius, tačiau šiandien verslui šių specialistų vis dar per mažai“, – pažymi „Kaunas IN“ l. e. p. vadovas.

Investicijos Kaune neslopsta

Pastaruoju metu Kaunas sulaukia daug naujų investuotojų, o tokie didieji automobilių pramonės investuotojai kaip „Hella“, „Continental“, „Littelfuse“ toliau kuria naujas darbo vietas. A. Franco teigimu, prie jų prisideda dar vienas didelis elektronikos inžinerijos žaidėjas Kaune – „Kitron“.

A. Veršinskas pastebi, kad pastaraisiais metais atėjusių naujų investicijų banga reikšmingai sustiprino ir išryškino Kauno, kaip vis svarbesnio elektronikos inžinerijos centro, perspektyvą. Be to, susidomėjimas investicijų galimybėmis Kaune neslopsta: „Žvelgiant į centrinės Rytų Europos regioną ypač kelerių metų laikotarpiu, negalima nepastebėti Kauno vystymosi elektronikos inžinerijos srityje. Šis sektorius vystosi ypač greitai, o toks tempas tikrai neslops“.

Pasak jo, dėl investicijų mastelio ir planuojamo sukurti darbo vietų skaičiaus šiais metais patvirtinto „Continental“ antro raidos etapo ir praėjusių metų pabaigoje paskelbtų „Hella“ plėtros planų įtaką rinkai galima prilyginti ir naujo investuotojo atėjimui į rinką.

„Tai, kad ne visada yra girdimi nauji vardai, ateinantys į rinką, nereiškia, kad Kaune neturime naujų investicinių projektų. Plėtra vyksta nuolat. Tačiau galbūt jau netolimoje ateityje rinka pasipildys ir naujais vardais“, – teigia „Kaunas IN“ l. e. p. vadovas A. Veršinskas.

Tačiau elektronikos rinkai vystantis vis sparčiau, kaip rašoma pranešime, Kaune elektronikos inžinierių jau ima trūkti. Šiuos specialistus rengiančiose mokslo įstaigose naujų studentų skaičius neauga jau kelerius metus iš eilės.

Todėl norėdamos jau šiandien imtis veiksmų, padėsiančių išspręsti būsimų specialistų pasiūlos problemą, keturios didžiausios elektronikos komponentų gamybos įmonės Kauno regione – „Continental Automotive Lithuania“, „HELLA Lithuania“, „Kitron“, ir „Littelfuse LT“, kartu su Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“, Kauno technologijos universitetu (KTU) ir Kauno technikos kolegija (KTK) pristatė naują iniciatyvą „Ateitis – elektronikams“.

Tikimasi, kad ši iniciatyva jau per artimiausius dvejus metus padės padvigubinti naujų elektronikos inžinerijos studentų skaičių Kaune.

Elektronikų svarba – ne mažesnė nei IT specialistų

Visuomenėje dažnai kalbama apie IT specialistų poreikį, tačiau pašnekovų teigimu, šiuolaikinėje pramonėje vystant inovacijas ir inovatyvius technologinius sprendimus, ne mažiau svarbūs elektros ir elektronikos inžinieriai.

„Elektronikos inžinierių svarba labai didelė. Gamybinėse įmonėse sklandžiai ir efektyviai veikianti įranga – sėkmės pagrindas, leidžiantis įmonei sėkmingai konkuruoti dinamiškoje verslo aplinkoje. Geros inžinerinės ir technologinės žinios būtinos kuriant, tobulinant naujus produktus bei diegiant juos serijinei gamybai. Todėl įmonės inžinierių komandai labai svarbu nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, domėtis naujovėmis ir rinkos vystymosi tendencijomis“, – sako „HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė J. Macijauskienė.

Vertindamas tai, kodėl visuomenėje šiandien ženkliai daugiau kalbama apie IT, o ne elektros ir elektronikos specialistų poreikį, A. Veršinskas vaizdžiai elektronikos inžineriją vadina „miegančiąja ateities specialybių gražuole“.

„Elektronikos inžinerija ateičiai nemažiau svarbi nei informacinės technologijos. Tuo labiau, kad elektronika kai kuriose srityse gana dažnai persidengia su IT, ypač įterptinių sistemų (angl. embedded) programavime“, – pastebi jis.

Susidaręs klaidingas įspūdis apie elektronikos sritį

Personalo atrankos profesionalas A. Francas tikina, kad visuomenė vis dar nesuvokia, kokia mums svarbi elektronikos inžinerija. Vis sparčiau besivystantis daiktų internetas labai didele dalimi priklauso nuo elektroninės dalies sprendimų, autonominiai automobiliai, sensoriai, jutikliai įvairūs, robotai – visur karaliauja elektronika.

„Technologinis proveržis yra įgavęs pagreitį, todėl, manau, kad greitu metu bus kalbama, kad elektronikos inžinieriai tokie pat svarbūs kaip IT specialistai“, – teigia A. Francas.

Jo nuomone, jaunimas mažai žino apie elektrą ir elektroniką, todėl šios srities įmonės, ugdymo įstaigos, ruošiančios šiuos specialistus, turi apie tai daugiau kalbėti.

„Jaunuoliai nebuvo gamyboje, todėl nežino tikros situacijos. Susidaręs įvaizdis, kad gamyba – purvinas darbas, o iš tiesų elektronikoje turi būti ideali švara“, – sako A. Francas.

A. Veršinskas taip pat pritaria, kad jaunimas turi susidaręs elektronikos ir elektronikos inžinerijos specialistų įvaizdį, kuris neatitinka realybės.

„Šioje srityje darbas toks pat kūrybiškas, kaip IT sektoriuje. Biuro aplinkos ir kompiuterio kuriama darbinė kasdienybė paįvairinama praktine veikla, ypač laboratorijoje – ten, kur užsiimama moksliniais tyrimais ir eksperimentinės plėtros veiklomis (R&D, angl. research and development). Todėl darbas elektronikos srityje kai kuriais aspektais galbūt net įvairesnis ir įdomesnis“, – tikina A. Veršinskas.

Iškart po studijų – vidutinis Lietuvos atlyginimas

„HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė pastebi, kad bendras darbo užmokesčio lygis Kauno mieste ir rajone palaipsniui auga net ir COVID-19 krizės metu ir yra vienas iš didžiausių Lietuvoje. Šios tendencijos atsispindi ir elektros ir elektronikos specialistų segmente – darbo užmokesčio lygis rinkoje rodo augančią šių specialistų paklausą.

„Dauguma besimokančių šios specialybės dar studijų metu turi galimybę įgyti praktinio darbo patirties per įmonių apmokamos praktikos programas, o pabaigę studijas jauni specialistai, turintys iki metų praktinio darbo patirties, jau gali tikėtis gauti vidutinį Kauno regiono ar net didesnį darbo užmokestį.

Augant specialisto patirčiai, sukauptoms žinioms, atitinkamai kyla ir darbo užmokestis. Patyrusių inžinierių darbo užmokestis gali viršyti Kauno regiono vidurkį du ir daugiau kartų“, – teigia J. Macijauskienė, „HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė.

A. Francas tikina, kad pradedančiųjų elektronikos specialistų atlyginimai svyruoja nuo 1200 iki 1400 eurų neatskaičius mokesčių (750–1000 eurų „į rankas“), priklausomai nuo to, kokią patirtį įgijo praktikų metu. Tuo tarpu jau patyrusių inžinierių atlyginimai neatskaičius mokesčių siekia 2000–2500 eurų (1200–1500 eurų „į rankas“), įterptinių sistemų programuotojų – nuo 3000 iki 4500 eurų (1800–2700 „į rankas“).

„Atsižvelgiant į tai, kad vidurio Lietuvos vidutinis atlyginimas yra apie 1350 eurų neatskaičius mokesčių, baigę elektronikos inžinerijos studijas beveik iš karto po jų tokį gali ir gauti. Toliau galime kalbėti ir apie karjeros galimybes įgyjant daugiau patirties ir keičiant pozicijas kompanijose: projektų, komandų vadovų, naujų produktų kūrimo inžinierių (R&D) atlyginimai dar didesni“, – sako A. Francas.

Statybunaujienos.lt



Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2023-12-19 10:50
Svajonių namai daug kam dar sunkiai pasiekiami dėl milžiniškų nekilnojamo turto kainų ir brangių paskolų. Šį ratą pastaruoju metu papildo dideli nuomos mokesčiai bei infliacija su ją sunkiai besivejančiais atlyginimais, tad nenuostabu, kad kitokie galimi statybos procesai ir jų potencialas atpiginti...
nuotrauka
2023-11-20 13:31
Švedų statytojai pristato naujovę – išmaniąsias namų bendruomenes, kuriose energija ne tik gaminama, bet ir optimizuojama, taip sumažinant sąskaitas bei siūlant tvarų, modernų gyvenimą. Joje pritaikomi sprendimai dėl panašaus klimato gali tapti sektinu pavyzdžiu ir Lietuvos NT rinkai.
nuotrauka
2023-11-20 09:25
Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje (MRAS) sėkmingai atlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos ir sistemų bandymai, kurie parodė, kad visi įrenginiai tarpusavyje veikia saugiai, suderintai, o bendros objekto eksploatavimo ypatybės ir charakteristikos atitinka numatytus projektinius s...
nuotrauka
2023-09-12 16:22
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo patvirtintas „Nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimų nustatymo aprašas".
nuotrauka
2023-08-23 16:15
Šiuolaikinės technologijos keičia pramonės pasaulį, siūlydamos naujoviškus sprendimus mašinų ir sistemų efektyvumui ir tikslumui didinti. Fotoelektriniai jutikliai yra viena iš pažangių priemonių, lemiančių šią technologinę revoliuciją. Tačiau kaip juos palyginti su tradiciniais aptikimo metodais? A...
nuotrauka
2023-03-15 08:09
Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...
nuotrauka
2022-07-22 09:52
Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.
nuotrauka
2022-07-18 15:07
Bendradarbiaudama su „virtualios elektrinės“ paslaugas teikiančiu Estijoje įkurtu startuoliu „Fusebox“, „Caverion Lietuva“ savo klientams galės pasiūlyti išmanią elektros energijos valdymo sistemą, kuri padės sumažinti iki 50 000 tonų anglies dvideginio per metus. Ši sistema taip pat leis prisidėti ...
nuotrauka
2022-06-09 10:56
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
nuotrauka
2022-02-21 07:32
GIPL – tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinių dujų jungtis, sujungianti mus su Vakarais. Šis projektas vertinamas ir kaip energetinio saugumo priemonė, ir kaip dar vienas energijos tiekimo šaltinis, sudarantis galimybę įsigyti pigesnių dujų iš Europos visos dujų rinkos, ir praplėsti SGD termina...
nuotrauka
2021-12-07 11:26
Istorine, religine ir kultūrine prasme unikali Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų moderniai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje. 2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet renovavus JUNG KNX standarto išmanaus namo sistemą, ...
nuotrauka
2021-12-06 11:25
KTU mokslininkai pasiūlė dirbtiniu intelektu grįstą metodą, kuris triukšmingoje aplinkoje ne tik padeda aptikti įvairius gedimus laiku, bet ir yra tvarus aplinkai metodas – gedimo aptikimo procesas lengvai skaitmenizuojamas, o senų, puikiai veikiančių pramonės įrengimų keisti nereikia.
nuotrauka
2021-08-30 08:23
Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investuoja 400 tūkst. EUR į mobiliosios robotikos bendrovę „Rubedos“. Gautą investiciją bendrovė naudos robotų navigavimo technologijai, automatizuojančiai logistikos centrų veiklą, sukurti.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-07-12 09:09
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
nuotrauka
2021-05-31 08:56
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.
nuotrauka
2021-05-28 10:48
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...
nuotrauka
2021-05-21 10:50
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija