2021 birželio 15 d. antradienis, 23:16
Reklama  |  facebook

Architektas Gintaras Prikockis: „Darbas su paveldo objektais – it Agathos Christie detektyvai“

2019-01-24 10:09
„Tai sudėtinga, bet iš principo fantastinė profesija. Tai pastovus kūrybinis gyvenimas: tu visą laiką gyveni iliuzijose ir tas iliuzijas perduodi žmonėms“, – taip apie savo pasirinktą karjeros kelią architektūroje kalba garsus Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis. Daugiausiai dėl paveldo objektų, tokių kaip seniausias Lietuvoje veikiantis kino teatras „Romuva“ ar senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, restauracijos žinomas architektas tikina, kad ši profesija – nepaprastai įdomi ir užvedanti.
nuotrauka
Garsus Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis daugiau nei 15 metų savo profesinėmis žiniomis dalijasi su studentais Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Restauravimas pirmiausia prasideda nuo žinių sukaupimo, o architektūriniai tyrimai tai lyg Agathos Christie detektyvai: reikia įlįsti į pastatą ir suprasti, kas jame dedasi, kaip jis statėsi, kodėl statėsi. Tai labai įdomu“, – teigia specialistas.

Tiesa, G. Prikockis neužsisklendžia vien tik architektūroje. Štai praėjusiais metais pristatė savo fotografijų parodą „Pakelk galvą“, kurioje įamžintos 60 Prancūzijos bažnyčių, o daugiau nei 15 metų savo turimomis profesinėmis žiniomis mielai dalijasi ir su studentais Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF).

Kas jus atvedė į architektūrą?

Mano gyvenime buvo mažai pasirinkimo. Turėjau tėvo, architekto, pavyzdį. Tikriausiai, tai ir lėmė viską. Jis buvo Radviliškio rajono vyr. architektas, kur praėjo mano vaikystė. Mokyklą baigiau Klaipėdoje, kai jis tapo Klaipėdos miesto vyr. architektu. Architekto gyvenimą iš arti, iš vidaus mačiau nuo pat mažų dienų. 

Pamenu, kai tėtis projektavo Šeduvos malūną ir man su broliu davė užduotį išstudijuoti Lietuvos patarlių knygą, didžiulę storą knygą, bei išrinkti patarles, kurios malūne būtų užrašytos ant kėdžių. Mes su broliu tai padarėme. Ir tik praėjus daug metų, supratau, kokią slaptą mintį turėjo tėvas: jis nejučiomis mus įtraukė į Lietuvos tautosakos studijavimą. Tėvo pavyzdys ir padarė taip, kad nepasukau kitu keliu.

Viešojoje erdvėje dažniausiai esate minimas dėl paveldo objektų prikėlimo naujam gyvenimui projektų. Kodėl rinkotės šią architektūros kryptį?

Tai susiklostė natūraliai. Pabaigus Vilniaus inžinerinį statybos institutą Architektūros fakultetą, kai gavau paskyrimą į Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutą. Nuo pat pirmų dienų teko labai pasinerti į tą darbą ir suvokti, kad šitų pagrindų mes aukštojoje mokykloje negavome. Teko lygiagrečiai daug skaityti, mokytis, žiūrėti, ir toks gyvenimas įtraukė.

Didžiausia darbo patirtis sukaupta senamiesčiuose, saugomose teritorijose, būtent dirbant su senais pastatais, jų restauracija, rekonstrukcija. Taip pat naujais pastatais tose vietose. Natūralu, kad tas gilinimasis ir lėmė įgytą suvokimą, išsigryninusią specializaciją.

Kas sunkiausia dirbant su paveldu?

Tikriausiai sunkiausia, kaip ir kiekvienam architektui – rasti tą idėją, kuri leistų padaryti pastatą originalų. Čia yra pati sudėtingiausia dalis. Atrodo, architektui turėtų būti paprasta, bet tai, kas profesijoje yra pagrindinis dalykas, ir yra sudėtinga. 

Tuo tarpu aplinkos suvokimas jau tapo rutinos dalimi. Nesvarbu, kur tu projektuoji, pirmiausia turi suvokti aplinką. Jei tenka projektuoti naują pastatą, pirmiausia ateinu į vietą ir bandau įsivaizduoti, ką matyčiau per langus. Tai duoda impulsą tiesiog suvokti viso to pastato esmę. Aplinka – vienas iš svarbiausių dalykų architektūroje. Vienas architektūros apibrėžimų netgi yra toks, kad architektūra – tai aplinkos formavimo menas. Ne tik formavimo, bet ir derinimosi prie aplinkos menas.

Kam reikia nusiteikti, kad kiltų kuo mažiau iššūkių su paveldosauginiais pastatais?

Pirmiausia, reikia jį suprasti, perprasti ir įgyti visas žinias, kokias tik įmanoma. Tiek architektūrines, tiek menines, tiek statybos technologines – ir tada tą pastatą gaivinti. Iššūkis yra toks, kad pastatą reikia pritaikyti naujai funkcijai, ir tai sudėtinga. Naujas technologijų įvedimas į seną pastatą – labai sunkus darbas, reikalaujantis daug dėmesio, kruopštumo, įvairių specialistų įsiklausymo. Tai techninė darbo pusė.
Kūrybinė darbo pusė sename pastate – rasti tam tikrą emociją, suvokti pastato esmę ir, jei atsiranda poreikis, praplėsti pastatą – rasti tą dermę, sugalvoti ją, kad ji natūraliai derėtų prie senojo pastato. Tai –iššūkis. Visada sakau, kad kūrybinis procesas – pats sudėtingiausias. Kartais smulkią detalią paišai labai ilgai, kol randi kažkokį sprendimą.

Kodėl architektui vis dar yra toks svarbus piešimas ranka?

Tai yra pati pradžia, nuo ko architektas pradeda savo kontaktą su architektūra: būtent per pieštuką, per rankos judesį, kuris leidžia atkartoti architektui tai, ką mato. Išmokimas profesionaliai piešti yra vienas iš stebuklingiausių dalykų, kuris toliau architekto kūrybą daro originalia. Nes būtent ranka padaro tą piešinį, tą judesį, tą formą, kuri atsiranda architekto galvoje. Ir tik paskui atsiranda technologijos, kurios sugeba tą piešinį paversti į pastatą. 

Pasižiūrėkime pačių didžiausių šiuolaikinių architektūros grandų pirmus eskizus – visi jie yra piešti. Kol mes neįvaldome piešimo gebėjimo iki profesionalumo, tol esame apriboti savo fantazijose, nesugebėdami jų išreikšti.

Su kokias dar mokslininkais tenka dirbti kartu?

Tvarkant pastatus būtina suvokti pastato techninę būklę. Taigi atsiranda inžinieriai, konstruktoriai, kurie atlieka pastato konstrukcinius tyrimus. Architektūrinius tyrimus darome mes. Dar viena grupė žmonių yra polichromininkai, t. y. polichrominio dažymo ir tapybos tyrinėtojai. Žinoma, istorikai, nuo kurių prasideda viskas – nieko negalėtum konstatuoti konkretaus, jeigu nebūtų archyvinių istorinių tyrimų. 

Mes, žmonės, dabar nebesame leonardai da vinčiai, kurie sugeba viską daryti. Greitas gyvenimas padarė žmonių specializaciją būtiną. Todėl dirba ir vandentiekio, ir elektros, ir kanalizacijos specialistai, ir tas bendras kolektyvinis darbas duoda gerą rezultatą.

Esate KTU SAF dėstytojas. Kodėl jums tai svarbu ir kodėl pasirinkote dėstytojo kelią?

Iš pradžių buvau pakviestas vadovauti studentų projektams, kursiniams darbams. Virš 15 metų čia tenka dirbti. Tai tapo tokiu įpročiu, kad dabar per gyvenimą sukauptų žinių laikymas stalčiuje atrodo visiškai neproduktyvus veiksmas. Ir noras pasidalinti ta informacija, kurią turi, noras perteikti savo žinias kitiems, yra paskata, dėl kurios yra smagu bendrauti su jaunais žmonėmis. 

Iš kitos pusės, besidalindamas žiniomis su kitais taip pat atjaunėji. Iš kylančių klausimų pamatai, kad tu pats dar kažko nežinai, pradedi dar daugiau gilintis. Žavi jaunų žmonių aktyvumas ir noras greitai viską sužinoti. Tas savitarpis, dviejų amžiaus grupių bendravimas duoda gerą rezultatą. Tu pats neužsimiegi. Tai yra labai įdomu.

Praėjusiais metais pristatėte 60 Prancūzijos bažnyčių nuotraukų parodą. Tuo pačiu šventėte 60 metų jubiliejų. Kaip gimė parodos idėja?

Paroda įvyko atėjus laikui, bet ta mintis kirbėjo jau 10–15 metų. Senų pastatų pažinimas – tarsi liga. Jeigu kažkur važiuoji, turi lakstyti, žiūrėti, pažinti, suprasti, kas yra, kokie pastatai, kokios jų istorijos. Šitoje situacijoje kaltas pomėgis su draugais lankytis Prancūzijoje, kurioje buvome jau 6-7 kartus. O bažnyčių ir frontonų viršutinės dalies fotografavimo iš apačios mintis atspindi žmogaus suvokimo tašką, supratimą, kokią emociją architektūra perteikia žmogui pakėlus galvą.

Pamažu nuotraukų archyvas didėjo. Artėjo 60 metų jubiliejus. Jaučiau, kad draugai norės pasveikinti, todėl norėdamas parodyti, ką aš čia nuveikiau gyvenime, nutariau visus juos pakviesti į parodą. 60 bažnyčių, 60 metų – labai geras atsitiktinumas. Jaučiuosi džiugiai, kad teko pasidalinti savo įspūdžiais, įžvalgomis su kitais žmonėmis.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete vasario 9 d. vyks prof. A. Žmuidzinavičiaus piešimo olimpiada 10-12 klasių moksleiviams. Jos metu dalyviai galės išbandyti savo jėgas pagal stojamojo egzamino į architektūrą organizuojamoje rungtyje, taip pat turės galimybę sužinoti daugiau apie architekto darbą. 





Asmenybės

nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.
nuotrauka
2019-07-22 11:11
Iš Madrido kilęs 27 metų ispanas Villalon Fornes Ignacio bene trečdalį savo gyvenimo jau spėjo praleisti Lietuvoje. Ir laiką čia leidžia ne veltui – šiuo metu jis siekia daktaro laipsnio Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). Vaikinas ieško būdų, kaip išgauti...
nuotrauka
2019-05-21 12:16
Kiekvieną darbo rytą ji kopėtėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi sostinės Antakalnio panorama. Violeta Janovič jau 11 metų dirba bokštinio krano operatore.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės