2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 14:40:51
Reklama  |  facebook

„Argintos“ vadovaujamas konsorciumas pradeda 5,5 mln. eurų dviejų valyklos bioreaktorių rekonstrukciją

2021-07-08 15:01
Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" už beveik 5.5 mln. eurų iki šių metų pabaigos ketina iš esmės atnaujinti du iš šešių Vilniaus miesto nuotekų valykloje esančių bioreaktorių, kurie valo sostinėje susidarančias nuotekas.
nuotrauka
„Vilniaus vandenų“ nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus vandenys, UAB
Vilniaus m. savivaldybė,
Arginta, UAB
Gavusi statybos leidimą, bendrovė pasiruošimą darbams pradėjo dar birželį, o liepos 8 d. svarbiausių šio etapo darbų pradžią pažymėjo bepilote skraidykle atgabenta ir į bioreaktoriaus dugną įbetonuota kapsule su palinkėjimais išsaugoti švarią aplinką ateities kartoms.

Pradėti pirmieji pirmojo Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos etapo darbai

Pasak „Vilniaus vandenų" generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, cituojamo įmonės pranešime, pagaliau Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija įgavo realų fizinį pavidalą. Dar birželį, gavus statybos leidimą, čia suvežta visa reikalinga technika ir pradėti pirmieji pirmojo Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos etapo darbai.

„Daugiau nei 30 metų Vilniuje veikiančią Nuotekų valyklą laikas sustiprinti moderniomis šiuolaikinėmis technologijomis, nes plečiantis miestui, auga ir nuotekų, ir teršalų jose kiekis. Bioreaktoriaus sekcijų rekonstrukcija pagerins nuotekų valymą iš esmės – bus įdiegtos azoto ir fosforo teršalų šalinimo technologijos, kurios leis ne tik efektyviau valyti teršalus, bet ir padidinti nuotekų valyklos pajėgumus", – teigia M. Švaikauskas.

Rekonstrukcija, pasak sostinės vicemero Valdo Benkunsko, buvo reikalinga jau seniai, tačiau tam reikėjo sukaupti labai daug politinės valios, nes ilgus metus aplinkosauga buvo antraeilis dalykas. „Šiandien tikrai turime kardinaliai pakitusį požiūrį – esame dėmesingi supančiai aplinkai ir keliame sau aukštesnius standartus nei numato įvairios direktyvos ir reglamentai. Suprantame, kad pasikartojančios ekologinės nelaimės ar nekokybiškos vandentvarkos paslaugos atsilieps ateities kartoms, todėl valymo įrenginių modernizavimą laikome neišvengiamu ir, ko gero, geriausiu išeities tašku", - sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Bus atnaujinami visi bioreaktoriai

Šiuo metu Vilniaus miesto nuotekų valykloje naudojami 6 bioreaktoriai. Tai svarbiausia valymo grandis, atsakinga už biologinį nuotekų valymą. I rekonstrukcijos etapo metu bus atnaujinami visi bioreaktoriai, visi bioreaktoriai bus pritaikyti azoto ir fosforo šalinimui. Rekonstravus bioreaktorius, biologinės grandies pajėgumas bus padidintas net 50 proc., įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Būtent šiuos teršalus morališkai pasenusi valykla ne visuomet pajėgdavo išvalyti.

Nuotraukoje – 
bepilote skraidykle atgabenta ir į bioreaktoriaus dugną įbetonuota kapsulė su palinkėjimais išsaugoti švarią aplinką ateities kartoms.

Į pirmojo tvarkomo valyklos bioreaktoriaus ištuštintos sekcijos dugną nuleistoje simbolinėje kapsulėje bendrovė ir memorandumą pasirašę partneriai – Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, taip bendrovės rangovai ir prie memorandumo panorę prisijungti visuomenės nariai ateities kartoms pažadėjo vykdyti tvarią veiklą tausoti gamtą, žalią Vilniaus miestą. Ir toliau dėti maksimalias pastangas, kad visa tai, ką turime šiandien, būtų išsaugota.

„Esame pasiryžę kurti švaresnį ir žalesnį miestą, kelti teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę Vilniaus gyventojams. Ši nuotekų valyklos rekonstrukcija yra reikšmingas mūsų bendrovės žingsnis tausojant gamtą. Griežtėjantys šalies bei tarptautiniai aplinkosaugos reikalavimai skatina atkreipti dėmesį į augančias taršos problemas ir elgtis atsakingiau visiems – tiek pramonei, tiek juridiniams ir fiziniams vartotojams", – sako „Vilniaus vandenų" vadovas.

Nuotekų valyklos pajėgumai išaugs iki 160 tūkst. kub. metrų nuotekų per parą

„Vilniaus vandenų" valdoma didžiausia Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valykla surenka ir išvalo daugiau kaip 100 tūkst. kub. metrų nuotekų per parą ir beveik 130 tonų įvairių teršalų. Po trejus metus (2020–2023 m.) truksiančios rekonstrukcijos, Nuotekų valyklos pajėgumai išaugs iki 160 tūkst. kub. metrų nuotekų per parą ir daugiau nei 150 tonų teršalų.

Valyklos rekonstrukcija išspręs ir dažnų liūčių sukeliamas problemas sostinėje. Siekiant užtikrinti didesnį valyklos pralaidumą liūčių metu, kai valyklai tenka apdoroti staiga išaugusį didelį kiekį nuotekų, bus pastatytas naujas grotų pastatas su smėliagaudėmis, kuriame vyksta pirminis nuotekų valymas, atnaujintos pirminio dumblo ir grąžinamo dumblo siurblinės, jose pakeičiant nusidėvėjusią, funkcijų nebeatliekančią įrangą, rekonstruoti paskirstymo, komunikacijos kanalai, pakeisti vamzdynai.

„Pilnai atrestauruoti vieną bioreaktorių trunka iki pusmečio. Miestui valyklą yra svarbu turėti kuo greičiau. Todėl šiandien, kai jau gauti statybų leidimai, esame mobilizavę pajėgas ir pasiruošę imtis ne tik Vilniui, bet ir visos šalies upių vandens kokybei didelės svarbos turinčio projekto", – pranešime cituojamas rekonstrukcijos darbus atliekančios įmonės „Arginta" direktorius Marius Citavičius.

Siekiant efektyviau valyti teršalus, planuojama rekonstruotoje valykloje sumontuoti ir vadinamojo tretinio valymo įrangą – papildomą valymo grandį, kurioje būtų valomos smulkiosios dalelės, fosforas. Tretinis valymas galėtų būti viena iš alternatyvių technologijų, pasitelkiamų plastiko nuotekose sulaikymui. Ieškodama ateities sprendimų bendrovė nuotekų valykloje jau perdirba ir elektros energijos gamybai panaudoja čia išgaunamą dumblą.

Investicijos į nuotekų valyklos atnaujinimą sudaro beveik 44 mln. eurų

Nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai oficialiai pradėti 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Bendrosios investicijos į nuotekų valyklos atnaujinimą sudaro beveik 44 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusę lėšų skirs bendrovė „Vilniaus vandenys", likusias – Aplinkos ministerija iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

„Vilniaus vandenų“ rangovu tapo UAB „Arginta“ vadovaujamas konsorciumas, į kurį įeina „Atzwanger SpA" ir „EMIT group – Ercole Marelli Impianti Technologici Srl".

Valyklos rekonstrukcijos darbus suplanuota atlikti etapais. Daugiausia jų kiekiu ir verte, už 32.8 mln. eurų, ketinama atlikti pirmajame rekonstrukcijos etape. Darbus ketinama pabaigti per trejus metus nuo sutarties su rangovais pasirašymo.

„Vilniaus vandenų“ nuotr.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra