2024 kovo 29 d. penktadienis, 2:01
Reklama  |  facebook

Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks ne daugiau kaip 20 minučių

2019-08-13 10:41
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad tokį modelį šiandien keičia „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas.
nuotrauka
YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen pastebi, kad „geras miestas yra tas, kuriame visi svarbiausi dalykai pasiekiami per ne daugiau kaip 20 minučių“. YIT nuotr.


Minimos įmonės
YIT, Suomijos statybos kompanija,

Koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen dalinasi įžvalgomis apie Europos šalių miestuose stebimas transformacijas, kurios neaplenkia ir Lietuvos didmiesčių.

Su miestų plėtros procesais Jums tenka susidurti iš arti. Ką pastebite? Kokios pagrindinės miestų plėtros tendencijos ryškėja?

Kiekvienas miestas, be abejo, unikalus ir tie procesai gali skirtis. Tačiau tam tikrus bendrus bruožus išskirti galima. Visų pirma, tai miestų centrinių dalių tankėjimas. Miestai ne tiek plečiasi į išorę, auga iš vidaus, urbanistinės teritorijos tampa labiau koncentruotos, formuojasi nauji centrai centre.

Tai reiškia keletą dalykų. Visų pirma, miesto sutankėjimai gyventojams sudaro galimybes lengviau pasiekti įvairias paslaugas, įstaigas. Gyvenamosios zonos priartėja ir susipina su darbo, komercinėmis, laisvalaikio ar kultūrinėmis teritorijomis. Darbas yra arčiau namų, namai – arčiau rekreacinių zonų, kavinių, parduotuvių, paslaugų. Vystant naujas teritorijas, naujam gyvenimui prikeliant apleistas industrines zonas, mieste gali išryškėti net keletas tokių didelio tankio taškų.

Kaip tai paveikia miestų transporto infrastruktūrą?

Didesnis miesto tankis reiškia, kad viskas jame yra lengviau pasiekiama. Kaip teigia Australijos Melburno universiteto profesorius Kim Dovey, geras miestas yra tas, kuriame visi svarbiausi dalykai pasiekiami per ne daugiau kaip 20 minučių. Tai galėtų būti pagrindinis šiuolaikinio miesto planavimo kriterijus. Žinoma, tam, visų pirma, reikia gerai išvystytos viešojo transporto infrastruktūros.

Mieste, kur skirtingos funkcijos yra susitelkusios santykinai nedidelėje teritorijoje, nuosavas automobilis tampa vis mažiau racionaliu pasirinkimu, o viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų reikšmė didėja. Alternatyvos automobiliams, be abejo, vis aktualesnės tampa ir dėl augančio ekologinio sąmoningumo, klimato kaitos keliamų iššūkių.

Kokią įtaką miestų plėtrai turi technologinės inovacijos? Ar jos taip pat keičia šiandieninių miestų veidą?

Neabejotinai. Miestai tampa vis išmanesni. Naudojant modernius duomenų surinkimo ir analizės įrankius efektyviau valdomos miestų transporto sistemos, paskirstomi resursai, teikiamos viešosios paslaugos. Duomenų analizės priemonės leidžia sumažinti energijos sąnaudas, o tai taip pat prisideda prie ekologinių reikalavimų.

Kokie socialiniai ir ekonominiai procesai turi didžiausią įtaką stebimoms miestų transformacijoms?

Gyventojų kultūrinė veikla, pramogos tampa vis svarbesniu impulsu ekonomikai, kuria naujas darbo vietas. Tai atsispindi ir urbanistiniuose procesuose. Prekybai keliantis į internetą, paslaugos vis dažniau užims parduotuvių patalpas. Paslaugų sektorius ne tik linkęs susitelkti naujuose miestų centruose, bet kartu pritraukia į juos daugiau įvairovės, aktyvina kultūrinį gyvenimą. 

Be to, su paslaugų sektoriumi susiję nauji darbo modeliai, didesnis lankstumas pamažu ištrina tradicinę skirtį tarp namų, darbo ir laisvalaikio erdvių. Jos vis didesne dalimi persidengia, susijungia, papildo viena kitą.

Jei nusikeltume keletą dešimtmečių į praeitį, pamatytume, kad ta skirtis tarp šių erdvių buvo daug ryškesnė. Didelė dalis darbų vis dar buvo sutelkta gamybos sektoriuje, kurio veikla dažniausiai buvo iškelta į užmiestį. Tuo metu žmonės gyveno gyvenamuosiuose rajonuose, priemiesčiuose, o paslaugos, pramogos telkėsi aplink centrą.

Ar tai nereiškia, kad miestas tampa chaotiškesnis?

Galbūt, tinkamesnis žodis yra dinamiškesnis, įvairesnis, gyvybingesnis. Tai, kad miestas nebėra suskirstytas į monofunkcinius blokus, yra neabejotinai teigiamas dalykas. Tai suteikia sąlygas įvairesnėms socialinėms interakcijoms, didesnį mobilumą, patogesnį miestiečių gyvenimą. Tokia miesto sankloda naudinga ir ekonominiu požiūriu – koncentruota paslaugų infrastruktūra leidžia išgauti sinergijos efektą, pritraukti daugiau investicijų, sukuria didesnę vertę. Funkcijų maišymosi ir miesto teritorijų sutankėjimo procesai tikrai skatintini.

Kas turėtų užtikrinti, kad šie miestų plėtros procesai vyktų sklandžiai?


Manau, kad esminis dalykas yra miesto savivaldos ir vystytojų bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalinimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas. Pats miestas yra atsakingas už savo teritorijų planavimą, plėtros strategiją. Tačiau įmonės taip pat gali svariai prisidėti prie šio proceso.

Mes turime daugybę patirties, nuolat bendraujame su gyventojais, matome jų poreikius ir turime idėjų, kurios gali būti naudingos miestui. Miestas ir vystytojai turėtų būti partneriai, dirbantys vardan vieno tikslo – geresnio miesto gyventi, dirbti ir kurti. Be to, visuomet būtina įsiklausyti ir atsižvelgti ir į bendruomenių nuomonę, įvertinti jų lūkesčius. Vystydami savo projektus visuomet stengiamės tai padaryti – rengiame susitikimus, vykdome apklausas, informuojame apie savo planus, palaikome kontaktą.

Kokie aspektai svarbūs miestui, kad jame būtų gera gyventi?

Lengvai pasiekiamos paslaugos, išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Taip pat gyvenimo mieste kokybei neabejotinai svarbios žaliosios ir rekreacinės erdvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Tai yra vienas iš miestų planavimo iššūkių šiandien – kaip miestui tankėjant išsaugoti, integruoti į jį žaliąsias ir poilsio erdves, sukurti sąlygas aktyviam laisvalaikiui ir judėjimui?

Kaip, jūsų vertinimu, Europos miestų kontekste atrodo Vilnius? Kokios jo perspektyvos ir augimo galimybės?

Miestas tikrai auga, o minėtos miestų plėtros tendencijos pastebimos ir čia. Galima matyti, kaip tam tikros teritorijos Vilniuje atgyja, tampa traukos vietomis. Daug potencialo plėtrai suteikia Neries krantinės, jų suteikiamos galimybės tiek laisvalaikio ir paslaugų infrastruktūrai, tiek gyvenamųjų namų projektams ar finansinio centro plėtrai. Centre yra ir daugiau teritorijų, kurios turi galimybių augti.

Manau, kad vienas iš pagrindinių Vilniaus privalumų yra jo įvairovė. Be to, statybų sektorius čia yra brandus, galintis pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas. Miesto plėtrai tai taip pat labai svarbu.

YIT inf. 

Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-03-27 10:56
Besirūpinantiems savo individualaus gyvenamojo namo energiniu efektyvumu verta suskubti. Iki balandžio 2d. 17h. gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdy...
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...
nuotrauka
2024-03-21 10:30
Kovo 20 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas Žaliųjų pirkimų lyderių apdovanojimams, kurie skirti viešojo sektoriaus įmonėms, organizacijoms ir institucijoms, taip pat prekių ir paslaugų tiekėjams, tiekėjus vienijančioms organizacijoms ar viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms organizacijoms, į...
nuotrauka
2024-03-13 09:16
Antradienį Europos Parlamentas patvirtino teisiškai įpareigojantį planą dėl pastatų sektoriuje suvartojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.
nuotrauka
2024-03-12 14:32
Turto bankas užbaigė Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento pastato atnaujinimo projektą. Pastatas ne tik tapo šiuolaikiškesnis ir itin taupus, bet ir pats apsirūpins atsinaujinančia saulės energija. Negana to, čia esančių pastatų komplekso stogai ateityje tarnaus kaip nuotolinis saulės...
nuotrauka
2024-03-12 09:22
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Paryžiuje vykusiame Pastatų ir klimato kaitos pasauliniame forume, kuriame su kitų valstybių atstovais aptarė pastangas didinti statybų sektoriaus dekarbonizaciją ir atsparumą klimato kaitai.
nuotrauka
2024-03-08 13:06
Turto bankas paskelbė BREEAM vertinimo ir konsultavimo paslaugų pirkimą, ekspertai dirbs prie A.Goštauto kvartalo konversijos. Siekiama, kad visi projekto etapai atitiktų keliamus tvarumo reikalavimus, o pastatų kompleksas gautų aukščiausią „Išskirtinis“ (angl. – „Outstanding“) sertifikatą.
nuotrauka
2024-03-08 12:55
Gyventojai, siekiantys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1d. visą mėnesį gali kreiptis į APVA ir pasinaudoti finansine parama. Per pirmąją kvietimo savaitę jau sulaukta beveik 600 paraiškų. Aktyviausi šį kartą Vilniaus, Kauno ir Alytaus rajonų gyventojai, norintys padidinti savo ...
nuotrauka
2024-03-07 13:16
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai kartu su Lietuvos mokslininkais ketina plėtoti technologiją, kuri iš nuotekų gamintų elektrą. Mokslininkų komanda jau eksperimentuoja su kuro elementais, kurie pasitelkdami mieles gamina energiją iš biologinėse atliekose esanči...
nuotrauka
2024-03-05 16:21
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...
nuotrauka
2024-03-04 10:49
Turto bankas paskelbė Vilniuje, ties Pamėnkalnio ir V. Kudirkos gatvių sankryža esančio, Valstybės kontrolės pastato atnaujinimo architektūrinį konkursą. Jo dalyvių prašoma pateikti interjero ir pastato modernizavimo pasiūlymus. Tai pirmasis tokios apimties konkursas skelbiamas valstybės pastatui.
nuotrauka
2024-03-01 15:45
Nuo kovo 1 d. visą mėnesį gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiam kvietimui skirti 22 mln. eurų. Iš viso iki 20...
nuotrauka
2024-03-01 09:27
Praėjusių metų spalis Europos gamintojams žymi reikšmingą pokytį – prasidėjo pereinamasis Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM, angl. CBAM – Carbon border adjustment mechanism) laikotarpis, kurio metu importuotojai privalo teikti ataskaitas apie tam tikrų į Europos Sąjungą įvežamų ...
nuotrauka
2024-02-28 12:31
Didžiausia Lietuvoje pramonės atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“, priklausanti žiedinės ekonomikos įmonių grupei „GreenGroup“, paskelbė pasirašiusi medžio granulių gamintojos UAB „Granulita“ įsigijimo sutartį. Sulaukus Konkurencijos tarybos leidimo, sandorį ketinama užbaigti šių metų antrojo ketvi...
nuotrauka
2024-02-28 09:55
AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) numato įsigyti elektrinį laivą-stūmiką, kuris būtų vienas iš numatomų įsigyti šešių elektrinių laivų-stūmikų, įgyvendinant 75 mln. Eur vertės projektą. Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Kla...
nuotrauka
2024-02-21 15:07
Antradienį, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. Eur.
nuotrauka
2024-02-21 07:52
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių povei...
nuotrauka
2024-02-19 10:37
Turto banko valdomuose pastatuose įsikūrusios valstybės įstaigos praėjusiais metais suvartojo 13 proc. mažiau elektros ir šilumos energijos. Mažinti sąnaudas energijos ištekliams valstybės pastatuose leido kompleksinės Turto banko investicijos į energinio efektyvumo priemones bei aktyvus pačių organ...
nuotrauka
2024-02-14 14:28
Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino Modernizavimo fondo finansavimo nacionalines kryptis 2024-2025 m. Parama numatyta daugiabučių, savivaldybių bei centrinės valdžios pastatams atnaujinti, pramonės dekarbonizacijai, elektros energijos saugojimo pajėgumams sukurti, kurie reikalingi iš atsina...

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas