Minėta įmonė, kaip rašoma pranešime, Šiaulių apygardos prokuratūros ir Šiaulių apskrities policijos akiratyje atsidūrė praėjusių metų pabaigoje, kai buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštas, kuriame buvo pateikti duomenys, keliantys įtarimą dėl galimo aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo. Įžvelgus nusikalstamos veikos požymius, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šiaulių apskrities VPK nuotrauka

Aplinkosaugininkai, atlikdami planinį šios įmonės taršos mokesčių patikrinimą, surinko duomenų, kad bendrovė „Rapsoila“ nuo 2018 m., įtariama, nesilaikė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, nebevalė buitinių ir gamybinių nuotekų, o jas perdavė nuotekų tvarkytojams.

Be to, jie pastebėjo duomenų nesutapimą. Kiekvienais metais didėjančios įmonės gamybos apimtys, taip pat augantis požeminio vandens sunaudojimas ir gamybinių bei buitinių nuotekų sumažėjimas bei paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką padidėjimas, dalijasi prokuratūra, buvo pagrindas prielaidai, jog įmonė neteisėtai ir slapta per lietaus nuotekų išleistuvą leidžia neišvalytas buitines ir gamybines nuotekas.

Nuo 2018 m. įmonės išleistas lietaus nuotekų kiekis, užfiksuotas debitomačiu, buvo ženkliai didesnis, lyginant su nustatytu kritulių kiekiu. Pareigūnai įtaria, kad į gamtą 2018-2019 m. galėjo būti išleista beveik 19 tūkst. kub. m neišvalytų gamybinių ir buitinių nuotekų.

Kratos metu įmonės veiklavieteje buvo įvertinta nuotekų tvarkymo sistema bei įranga, paimti nuotekų mėginiai bei dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra, o tyrimą atlieka Šiaulių apskrities policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjai.

Bendrovei gali būti numatoma ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir didžiulės mokestinės prievolės – didesnio tarifo mokesčiai ir aplinkai padarytos žalos atlyginimas.

Biodegalų gamybos bendrovės „Rapsoila“ komentaras: 

„Bendrovė patvirtina, kad kovo 31 dieną bendrovėje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atliko kratą. „Rapsoila" bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir suteikia joms visą reikalingą informaciją.

Norime pabrėžti, kad Aplinkos apsaugos departamento išplatinta informacija dėl galimo taršos atvejo klaidina visuomenę. Bendrovė kaltinama, kad į upelį reguliariai yra išleidžiamos nuotekos. Norime patikslinti, kad tai įmonė reguliariai išleidžia lietaus nuotekas.

2018-2021 m. bendrovėje buvo atlikta 14 patikrinimų – 13-oje iš jų nebuvo nustatyta, jog nuotekos viršijo taršos normatyvų. Tik vienas kovo mėnesio patikrinimo rezultatas viršijo normą. Gavus šiuos tyrimu rezultatus įmonė planuoja atlikti pakartotinį tyrimą ir imtis veiksmų.

„Rapsoila" taip pat kaltinama, jog į nuotekų sistemą išleidžia mažiau vandens, tad galimai gamybinės nuotekos patenka į aplinką. Norime pabrėžti, kad per metus bendrovė sunaudoja 16 tūkst. kubinių metrų vandens, iš jų 5 tūkst kubinių metrų netaršių nuotekų utilizuojama pagal sutartį su „Orlen Lietuva" o likęs kiekis (11 tūkst. kubinių metrų) panaudojamas gamyboje. Todėl Aplinkos apsaugos departamento direktorės Olgos Vėbrienės komentaras teiginys, esą 300 traukinio cisternų nevalytų atliekų patenka į aplinką yra iš esmės klaidingas.

„Rapsoila" laikosi tvarios veiklos ir skaidrumo principų – esame pasirengę atsakyti į visus visuomenės ir teisėsaugos klausimus. „Rapsoila" kviečia neskubėti vertinti O. Vėbrienės išsakytų komentarų viešojoje erdvėje.

Pavyzdžiui, „Facebook" paskyroje O. Vėbrienė patalpinusi nuotrauką su žalios spalvos skysčiu upelyje, taip kuriant įspūdį esą tai teršalai iš gamyklos. Tačiau nuotraukoje užfiksuotas aplinkosaugininkų naudojamas netaršus skystis, pilamas į vandenį, siekiant nustatyti vandens tėkmę iš gamyklos į aplinką.“