Bendrovė buvo laimėjusi ir anksčiau skelbtą viešąjį pirkimą, tačiau tuomet rangos sutartis nebuvo pasirašyta dėl geopolitinės situacijos stipriai išaugus statybų ir medžiagų kainoms bei privalomo teisinio viešųjų pirkimų reguliavimo, ribojančio sutarties pasirašymą, keičiant iš anksto išviešintas sutarties sąlygas dėl kainų indeksavimo.

„Susidūrę su teisiniais iššūkiais, nenutraukėme pasiruošimo naujam viešajam pirkimui: rengėme viešas konsultacijas, pristatėme esminius pokyčius pirkimo dokumentuose. Dėl to turėjome galimybę operatyviai reaguoti ir sėkmingai įgyvendinti naują viešąjį pirkimą“, – Lietuvos oro uostų pranešime cituojamas Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento direktorius Arnas Dūmanas.

„Eikos statyba“ įsipareigojo iki 2024 m. pabaigos pastatyti A++ energinio naudingumo išvykimo terminalo modulį, kurio bendras plotas sieks daugiau nei 14 tūkst. kv. m, bei pertvarkyti 34 tūkst. kv. m oro uosto prieigų.

„Vertiname, kad besikeičiančioje geopolitinėje ir ekonominėje situacijoje viešasis sektorius sugeba greitai ir lanksčiai reaguoti bei prioritetizuoja tokių svarbių šalies infrastruktūrinių projektų plėtojimą nepaisant esamos situacijos. Tikime, kad sukaupta patirtis statant sudėtingus statinius, įskaitant mūsų jau įgyvendintą Vilniaus oro uosto VIP terminalo statybos projektą, svariai prisidės prie naujojo terminalo statybų sėkmingo įgyvendinimo“, – komentuoja „Eikos statyba“ vadovas Almantas Čebanauskas.

Pastačius naująjį keleivių terminalą, bendras Vilniaus oro uosto terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – daugiau nei du kartus (nuo 900 iki 2 400 keleivių per valandą).

Naujasis pastatas bus dviejų aukštų, jo pirmajame aukšte, kaip planuojama, veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą.

Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai. Pastate bus įrengtos visos būtinos techninės erdvės – bagažo patikros ir rūšiavimo, inžinerinių sistemų patalpos.

„Aviacijai perėjus iš atsigavimo į augimo fazę, investicijos į naująjį terminalą buvo tiesiog būtinos. Senojo terminalo pajėgumai nebeatliepia poreikių. Prognozuojame, kad 2030 m. aptarnausime apie 10 mln. keleivių, tad šio terminalo atsiradimas yra vienas iš paruošimo augsiantiems keleivių srautams etapų“, – pasakojo A. Dūmanas.

Jo teigimu, naujojo terminalo statybos suteikia naują kokybinę kartelę infrastruktūrai, o investicijos atsipirks per 10–15 metų.

Dėl naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rangos viešojo pirkimo sąlygų taip pat vyko intensyvios konsultacijos su Viešųjų pirkimų tarnyba. Pirkime dalyvavo ir pasiūlymus pateikė penkios įmonės.