„Tokios situacijos labai aiškiai parodo, kiek daug mūsų kasdienybės priklauso nuo elektros – nuo ryšio ir maisto laikymo iki vandens tiekimo ar namų šildymo sistemų. Todėl gyventojams svarbu žinoti ne tik, kur kreiptis dėl gedimo, bet ir kaip elgtis pirmosiomis valandomis bei pasiruošti ilgesniam sutrikimui“, – sako Produktų vadovė Eglė Afanasjeva.

Pirmiausia – išsiaiškinti, kur įvyko gedimas

Dingus elektrai pirmiausia verta patikrinti, ar gedimas nėra namo ar buto vidaus tinkle – ar neišsijungė automatiniai jungikliai ir ar elektrą turi kaimynai. Jei sutrikimas apima platesnę teritoriją, informaciją apie registruotus gedimus galima rasti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) sutrikimų žemėlapyje, o nefiksuojamą gedimą registruoti ESO svetainėje arba telefonu 1852.

Gyventojai taip pat gali ESO savitarnoje aktyvuoti pranešimus SMS žinutėmis ar el. paštu apie planinius ir netikėtus elektros tiekimo sutrikimus.

Svarbu žinoti, kad audros metu nutrūkusios elektros linijos, skirstomojo tinklo gedimų šalinimas ir elektros tiekimo atkūrimas yra ESO atsakomybė. Elektros tiekėjas skirstomojo tinklo fiziškai nevaldo.

Pastebėjus ant žemės gulintį elektros laidą, kibirkščiuojančią įrangą ar ant elektros linijos užvirtusį medį, prie jų artintis ir jų liesti negalima. Apie pavojingą situaciją reikia informuoti ESO, o kilus tiesioginiam pavojui žmonių sveikatai ar gyvybei – skambinti 112.

Be elektros – svarbu pasirūpinti maistu ir vandeniu

Nutrūkus elektros tiekimui, šaldytuvo ir šaldiklio dureles reikėtų darinėti kuo rečiau. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad neatidarytas šaldytuvas tinkamą temperatūrą paprastai išlaiko apie keturias valandas, o pilnai užpildytas šaldiklis – apie 48 valandas, pusiau užpildytas – apie 24 valandas. Jei kyla abejonių dėl greitai gendančių produktų saugumo, jų vartoti nereikėtų.

Individualių namų gyventojams svarbu įvertinti ir nuo elektros priklausančias sistemas – vandens gręžinio ar šildymo sistemos siurblius, vartų ir garažo automatiką. Prieš prognozuojamą stiprią audrą verta pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis, įkrauti būtinus įrenginius ir žinoti, kaip prireikus rankiniu būdu valdyti automatizuotas sistemas.

Ilgesniam sutrikimui – 72 valandų atsargos

Jei elektros tiekimas sutrinka ilgesniam laikui, svarbu išsaugoti ryšį. Telefone verta įjungti energijos taupymo režimą, sumažinti ekrano ryškumą ir išjungti nebūtinas funkcijas. Namų ūkyje taip pat pravartu turėti įkrautą išorinę bateriją, žibintuvėlį, atsarginių baterijų, geriamojo vandens ir ilgesnio galiojimo maisto.

Civilinės saugos specialistai rekomenduoja namų ūkiui turėti bent 72 valandoms reikalingų atsargų. Jei reikia įkrauti telefoną, pasiimti geriamojo vandens ar gauti kitą pagalbą, verta sekti savo savivaldybės ir seniūnijos oficialią informaciją. Bendri civilinės saugos perspėjimai ir rekomendacijos skelbiami LT72.lt ir LT72 programėlėje.

Elektros tiekimas atkurtas – technikai pavojus gali išlikti

Audros metu elektros prietaisams pavojų kelia ne tik elektros dingimas, bet ir įtampos svyravimai bei šuoliai prieš tiekimo sutrikimą ir jam atsikuriant. Jie gali pažeisti jautrius elektronikos komponentus, o gedimai ne visada išryškėja iš karto.

Kompiuterius, televizorius, maršrutizatorius ir kitą jautresnę elektroniką artėjant stipriai audrai rekomenduojama atjungti nuo elektros tinklo. Jei atkūrus elektros tiekimą pastebimi įtampos svyravimai, prietaisų geriau nejungti ir apie sutrikimą pranešti ESO.

„Jautresnių prietaisų atjungimas nuo elektros tinklo – paprastas būdas sumažinti galimų gedimų riziką. Tačiau ne visada galime į tai sureaguoti, ypač jei audra užklumpa, kai nesame namuose. Todėl verta pagalvoti ir apie papildomą apsaugą – viršįtampių draudimą, kuris gali padėti sumažinti netikėtų elektros prietaisų gedimų sukeltus finansinius nuostolius“, – sako E. Afanasjeva.