„Priemonė, skirta paskatinti gyventojus atsisakyti iškastinio kuro ir prisidėti prie tvaresnių sprendimų, išlieka populiari. Tai puiki proga ne tik prisidėti prie energetinės nepriklausomybės Lietuvoje didinimo, bet ir pasiruošti gyvenimui be iškastinio kuro ateityje“, – APVA pranešime cituojamas Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.

Paraiškas galėjo teikti neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai. Planuojama, kad daugiau kaip 1 700 gyventojų įsirengs šilumos siurblius, o beveik 300 gyventojų pasirinko įsirengti biokuro katilus. Bendra prašoma kompensuoti šildymo įrenginių galia siekia 30 MW.

Didžioji dalis gyventojų, pateikusių paraiškas nusprendė atsisakyti katilų, kuriuos kūreno anglimi (apie 830 pareiškėjų), durpėmis (apie 600 pareiškėjų), gamtinėmis dujomis (apie 550 pareiškėjų), dar apie 50 pareiškėjų šildymui naudojo dyzelinį kurą. Pasak energetikos ekspertų, priklausomai nuo seno šildymo katilo būklės, jį pakeitus į šilumos siurblį, energijos efektyvumo padidėjimas gali siekti iki 6 kartų, o pakeitus nauju 5 klasės biokuro katilu – iki 2 kartų.

Vidutinė kompensacija senam, taršiam iškastiniu kuru kūrenamam šildymo įrenginiui pakeisti efektyvesniais šildymo įrenginiais siekia apie 3 tūkst. eurų. Pateikę paraiškas gyventojai apie jiems skirtą/ neskirtą paramą sužinos gruodžio mėnesio pradžioje. Gavę finansavimą gyventojai per 9 mėnesius turės atsisakyti šiuo metu naudojamo iškastiniu kuru kūrenamo katilo ir įsirengti planuotą įrenginį bei pateikti tai įrodančius dokumentus, pranešė APVA.