Ekspertai įspėja, kad tokia situacija kelia realią riziką savivaldybių valdymo kokybei. Nepakankamai pagrįsti auditai gali neatskleisti svarbių problemų – nuo neefektyvaus lėšų naudojimo iki galimo jų švaistymo.

Kokybės spragos: kur dažniausiai stringa auditai

Analizuojant finansinius auditus nustatyta, kad viena iš pagrindinių problemų – netinkamas planavimas ir nepakankamas audito įrodymų rinkimas. Dėl to auditoriams ne visada pavyksta pateikti tvirtas ir patikimas išvadas.

Veiklos audituose dominuoja kitos problemos: neaiškiai apibrėžiami tikslai, nepakankamai vertinamas efektyvumas ir ekonomiškumas, o problemų priežastys dažnai nustatomos paviršutiniškai. Tai turi tiesioginių pasekmių – rekomendacijos tampa neefektyvios, o tos pačios klaidos savivaldybių veikloje kartojasi.

Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, išorinė auditų peržiūra nėra formalumas – tai priemonė, leidžianti identifikuoti silpnąsias vietas ir stiprinti visą audito sistemą.

Savivaldybės, kuriose nustatyti trūkumai

Šiemet veiklos auditai vertinti Kėdainių, Molėtų, Rokiškio, Šiaulių rajonų, taip pat Palangos ir Vilniaus miestų savivaldybėse. Finansiniai auditai analizuoti Jonavos, Šilutės, Tauragės, Vilniaus rajonų ir Vilniaus miesto tarnybose.

Visos vertintos tarnybos susidūrė su iššūkiais planuojant veiklos auditus, o dauguma – ir vertinant efektyvumą bei ekonomiškumą. Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Kėdainių, Rokiškio, Vilniaus miesto ir Palangos, nepakako įrodymų atsakyti į esminius audito klausimus. Molėtų rajone nustatyta, kad reikšmingi įrodymai apskritai nebuvo surinkti.

Tokios spragos reiškia, kad realios problemos gali likti nepastebėtos, o sprendimų priėmėjai – be patikimos informacijos.

Finansiniai auditai: nevienoda kokybė

Finansinių auditų srityje situacija nevienalytė. Jonavos ir Vilniaus rajonų savivaldybių auditai įvertinti kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

Tačiau Tauragės, Šilutės ir Vilniaus miesto savivaldybėse nustatyta reikšmingų trūkumų. Vilniaus mieste išryškėjo sisteminės dokumentavimo problemos, dėl kurių nebuvo galima patvirtinti, ar visos procedūros atliktos tinkamai. Tuo metu Šilutės ir Tauragės rajonuose dalis būtinų procedūrų net nebuvo suplanuotos.

Nors auditorių nuomonė šiuose audituose buvo parinkta tinkamai, ekspertai pabrėžia – neatliktos procedūros gali reikšti, kad reikšmingos klaidos taip ir liko nepastebėtos.

Yra ir gerųjų pavyzdžių

Nepaisant nustatytų trūkumų, peržiūra atskleidė ir pozityvių praktikų. Jonavos rajono SKAT audito metu pasitelkė kolegų išorinę peržiūrą, taip stiprindama kokybės kontrolę ir profesinį bendradarbiavimą.

Šilutės ir Tauragės rajonų tarnybos po auditų rinko grįžtamąjį ryšį iš audituojamų subjektų. Tai leidžia geriau suprasti proceso trūkumus ir tobulinti ateities auditus.

Ką būtina keisti: aiškios rekomendacijos

Atsižvelgdama į rezultatus, Valstybės kontrolė ragina savivaldybių audito tarnybas imtis sisteminių pokyčių. Pabrėžiama būtinybė stiprinti auditų kokybės valdymą, nuolat identifikuoti silpnąsias vietas ir imtis konkrečių veiksmų joms šalinti.

Taip pat akcentuojamas bendradarbiavimo svarbumas – savivaldybių kontrolieriai skatinami aktyviau veikti kartu, dalintis patirtimi ir inicijuoti bendrus auditus.

Stiprinama pagalba auditoriams

Valstybės kontrolė neapsiriboja tik priežiūra – ji aktyviai prisideda prie auditorių kompetencijų stiprinimo. Organizuoja mokymus, teikia konsultacijas dėl audito standartų taikymo, nuolat atnaujina metodinę bazę.

Prie to prisideda ir specializuota audito metodikos svetainė bei 2025 metų rudenį sukurta dokumentų ir šablonų saugykla, skirta būtent savivaldybių audito tarnyboms.

Visa tai turėtų padėti pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti, kad auditai taptų patikimu pagrindu sprendimams ir stiprintų visuomenės pasitikėjimą vietos valdžia.