Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paaiškina, kada žemės vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, kada atliekamas individualus turto vertinimas ir kokiais atvejais fiziniams asmenims gali būti taikoma iki 50 proc. siekianti nuolaida.

Daugiabučiams eksploatuoti reikalinga žemė vertinama pagal žemėlapius

Valstybinės žemės sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Jie sudaromi masinio žemės vertinimo būdu, įvertinus rinkos vertę lemiančius veiksnius.

Konkretaus sklypo vertė priklauso nuo jo vietos ir žemės verčių zonos. Pagal žemėlapiuose nustatytą vertę apskaičiuojama parduodamo valstybinės žemės sklypo kaina, todėl individualaus turto vertinimo šiuo atveju atlikti nereikia.

Įsiterpusiems sklypams taip pat taikomas masinis vertinimas

Atskira kategorija – įsiterpę valstybinės žemės plotai. Tai laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose dėl jų dydžio, formos ar išsidėstymo nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro žemės sklypo.

Teritorijose, kuriose numatoma formuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus, įsiterpęs plotas paprastai negali būti didesnis kaip 0,04 ha, o kitose kitos paskirties teritorijose – 0,5 ha. Įsiterpusiu gali būti laikomas ir didesnis plotas, jeigu jį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griovys. Ar konkretus plotas atitinka įsiterpusio sklypo kriterijus, nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Parduodamo įsiterpusio žemės ploto vertė taip pat nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Taigi šiuo atveju taikomas masinio, o ne individualaus turto vertinimo principas.

Komercinės paskirties žemei atliekamas individualus vertinimas

Kitokia tvarka taikoma komercinės paskirties valstybinės žemės sklypams ir kitiems be aukciono parduodamiems sklypams. Jų vertė nustatoma atliekant individualų turto vertinimą pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą.

Individualus vertinimas leidžia nustatyti konkretaus sklypo vertę atsižvelgiant į jo individualias aplinkybes. Tokį vertinimą užsako NŽT pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarytas sutartis su teisę atlikti turto vertinimą turinčiais asmenimis.

Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka NŽT, tačiau prieš sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį jas kompensuoja pirkėjas. Šios išlaidos įskaičiuojamos į parduodamo sklypo kainą. Galutinė kaina nustatoma prie individualaus vertinimo metu nustatytos sklypo vertės pridėjus teisės aktuose numatytas su pardavimu susijusias išlaidas.

Namų valdos žemei taikoma atskira tvarka

Namų valdos žemės sklypo pradinė kaina apskaičiuojama pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos sklypo vertės gali būti pridedamas teisės aktuose nustatytas vertės priedas dėl inžinerinių statinių.

Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos žemės sklypus, tam tikrais atvejais taikomos nuolaidos. Priklausomai nuo sklypo vietos, jos gali siekti 40–50 procentų.

Iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytose miestų ribose ir iki šios datos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose taikoma 40 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,06 ha sklypo daliai, o senatvės pensininkams – 50 proc. nuolaida.

Kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose taikoma 50 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,15 ha sklypo daliai. Už didesnę sklypo dalį nuolaida netaikoma.

Jeigu vienas fizinis asmuo perka kelis namų valdos žemės sklypus, nuolaida taikoma tik vienam iš jų. Kai sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise, nuolaida taikoma kiekvienam bendraturčiui už jo įsigyjamą ne didesnę kaip 0,06 arba 0,15 ha sklypo dalį.