„Tai yra antra Lietuvoje sinagoga, kurioje per ilgus dešimtmečius, kai sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu, Aron Kodeš (altorius, švenčiausia sinagogos vieta, kurioje saugomi Toros ritiniai) liko neišardytas. Kita tokia – Kauno sinagoga“, – KIC pranešime cituojamas Mauša Bairakas, Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas.

Pasak M. Bairako, nors Aron Kodeš per dešimtmečius išliko, vaizdas pačioje XIX a. pb. statytoje sinagogoje buvo baisus.

„Pasitarę kreipėmės į Kauno rajono savivaldybę prašydami grąžinti sinagogą žydų religinei bendruomenei. Paaiškėjo, kad kaip tik buvo pradėti tvarkyti jos dokumentai, formaliai ji neturėjo savininkų. Kauno rajono savivaldybė labai geranoriškai perdavė mums dokumentus, kreipėmės į teismą ir šis suteikė mums valdymo teisę. Dabar toliau tvarkome dokumentus nuosavybei atkurti“, – kalbėjo pašnekovas.

 KIC nuotr.

Kauno žydų religinė bendruomenė pradėjo darbus, kurių pirmieji buvo – išvežti šiukšles. Jų ten buvo susikaupę apie 10 tonų.

„Mes taip pat susitikome su vietos bendruomene, prašėme jos leisti mums toliau dirbti ir atstatyti sinagogą. Tarėmės, kad sutvarkius ji galėtų pasitarnauti ne tik žydų, bet ir vietos bendruomenės reikmėms“, – pasakojo M. Bairakas.

Sutvarkytos visos gyvybiškai svarbios pastato konstrukcijos

2014 m. buvo atlikti statinio techninės būsenos tyrimai. Konstatuota, kad stogo laikančios medinės konstrukcijos yra pažeistos biologinių medienos kenkėjų, puvinio, medienos grybo, dalis konstrukcinių elementų yra neleistinai susilpnėję, suirę, jų būklė yra avarinė, pastatui gresia griūtis.

2018 m. buvo atlikti istoriniai, architektūros, konstrukcijų ir kiti tyrimai, parengtas paveldosauginių darbų (restauravimo, konservavimo, remonto) projektas, o vėliau prasidėjo darbai.

„Buvo restauruoti sinagogos pamatai ir fasadai, atstatytas suiręs mūras, suremontuotas ir nauja cinko skarda perdengtas dvišlaitis stogas, sutvarkytos jo medinės konstrukcijos, įrengta lietaus nuvedimo sistema. Taip pat buvo pagamintos naujos durys (jos tuoj bus pakeistos) ir langai, restauruota lauko galerija. Sinagogos viduje įrengtos lubos, restauruoti moterų galerijos atitvarai, atlikti kiti darbai. Trumpai tariant – sutvarkytos visos gyvybiškai svarbios pastato konstrukcijos“, – KIC pranešime cituojamas KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas.

Darbai finansuoti LR Kultūros ministerijos Paveldotvarkos programos lėšomis, prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė.

Sinagoga primins Čekiškės žydų istoriją

Kol kas baigiami tvarkyti pamatai, stogas, fasadai, M. Bairakas tikisi – darbai tęsis toliau, bus sutvarkytas ir sinagogos vidus. Sinagogos sienos ir Aron Kodeš, su išlikusiais bibliniais žvėrių, paukščių, Nojaus laivo piešiniais laukia patyrusių restauratorių, kurie padėtų juos išsaugoti ateičiai.

Taip pat norima išsaugoti uždengus storu grūdintu stiklu ir pradėjus darbus atrastą sinagogos centre buvusią bimą (pakylą Torai skaityti), kad būtų matyti, kaip viskas atrodė anksčiau. Sutvarkius sinagogos vidų, joje galėtų vykti pamaldos – atvažiuotų rabinai, tikintieji.

Antrame aukšte, moterų galerijoje ar mansardoje galėtų įsikurti ir muziejus, pasakojantis Čekiškės miestelio ir vietos žydų istoriją.