NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas teigia, kad nors miesto siekis kurti mišrios paskirties, gyvus rajonus yra suprantamas, praktikoje jis ne visada pasiteisina. Ekonomistai ir verslo atstovai pabrėžia, kad verslo patalpų atsiradimas savaime nesukuria klientų srautų, todėl dalis jų lieka tuščios ir tampa papildoma finansine našta projektams.

Komercinių patalpų reikalavimas – nevienodai veikia skirtingas vietas

Rinkos dalyviai akcentuoja, kad komercinių patalpų sėkmė stipriai priklauso nuo lokacijos. Pavyzdžiui, Baltupio projekto I etape iš 12 komercinių patalpų buvo parduotos vos dvi, nors gyvenamųjų būstų paklausa išliko aukšta. Tuo tarpu projekte „Prie Vilnelės“, esančiame arčiau aktyvesnės miesto dalies, komercinės erdvės sulaukė gerokai didesnio susidomėjimo.

Anot „Realco“ atstovo, vienodų reikalavimų taikymas skirtingoms Vilniaus vietoms ignoruoja jų ekonominį potencialą. Ten, kur nėra intensyvių srautų, traukos objektų ar patogaus pasiekiamumo, komercinės patalpos dažnai lieka neužpildytos.

Tuščios patalpos didina būsto savikainą

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad privalomas komercinių patalpų įrengimas didina konkurenciją tarp vystytojų, tačiau realiai mažina jų vertę. Kadangi komercinės erdvės dažnai parduodamos ar nuomojamos pigiau nei gyvenamosios, skirtumas persikelia į likusių butų kainas.

„Realco“ skaičiavimais, kai kuriuose projektuose komercinių patalpų kvadratinio metro kaina gali būti apie 700 eurų mažesnė nei būsto, o tai tiesiogiai veikia bendrą projekto ekonomiką. Nepatraukliose vietose neparduotos patalpos vystytojams tampa sunkiai realizuojamu turtu, o nuostoliai perkeliami galutiniams pirkėjams.

Reguliavimo ir rinkos logikos konfliktas

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) prezidentas Gintautas Bartkus pabrėžia, kad verslas pats geriausiai identifikuoja, kur yra paklausa. Jo teigimu, rinkoje natūraliai susiformuoja pusiausvyra tarp gyventojų poreikių ir verslo pasiūlos, todėl administracinis reguliavimas dažnai sukuria dirbtinę paklausos struktūrą.

Anot jo, jei vieta patraukli, verslas ten ateina be papildomų paskatų. Jei ne – net ir pigios patalpos nesukuria veiklos, nes trūksta žmonių srautų, matomumo ar patogumo.

Verslą traukia ne patalpos, o realus potencialas

Rinkos ekspertai sutaria, kad verslui svarbiausias kriterijus yra ne pati patalpa, o aplinka: gyventojų tankis, perkamoji galia ir judėjimo intensyvumas. Ten, kur šių veiksnių nėra, net ir naujos komercinės erdvės lieka nepanaudotos.

„Realco“ atstovo teigimu, kai kuriais atvejais tokios patalpos gali netgi sukelti papildomų problemų gyventojams – jei jos įsigyjamos investiciniais tikslais ir pritaikomos gyvenamajai aplinkai netinkamai veiklai, pavyzdžiui, sandėliavimui.

Dėl to, anot rinkos dalyvių, vienodas komercinių patalpų reikalavimas visame mieste gali būti ekonomiškai neefektyvus sprendimas, didinantis būsto kainas ir ne visada kuriantis realią miesto gyvybę. 

TAIP PAT SKAITYKITE: 

• Nematoma daugiabučių grėsmė: kaip verslas pirmame aukšte gali „sudrebinti“ gyventojų ramybę ir ką daryti?
• Kaip suderinti verslo komfortą ir gyventojų ramybę: atsakymai slypi inovacijose – vandeniu aušinamoje bei „Invisible“ VRV
• Triukšmo suvaldymas sporto salėse: inžineriniai sprendimai ramybei daugiabutyje užtikrinti
• Vilniaus ginčas dėl pirmųjų aukštų: NT vystytojai skaičiuoja nuostolius, gyventojai – triukšmą ir kvapus