2024 gegužės 20 d. pirmadienis, 20:51
Reklama  |  facebook

Baltijos Asamblėjos komitetų posėdyje: „Baltijos valstybėms reikia pradėti koordinuoti veiklą“

2023-09-15 15:31
Rugsėjo 15 d. įvyko bendras Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto ir Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdis žaliosios pertvarkos ir tvarios ekonomikos klausimais. Jame pastebėta, kad gebėjimas užtikrinti tvarų ekonomikos vystymąsi ir klestėjimą ir kartu gerokai sumažinti energijos išteklių suvartojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą tampa iššūkiu.
nuotrauka
Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus nuotr.


Minimos įmonės
VMG Wood Invest (iki 2023 m. Vakarų medienos grupė), UAB
Norint įvertinti, ar šalių ekonomika yra tam pasirengusi, būtina skubiai išanalizuoti dvigubą ryšį tarp ekonomikos augimo ir klimato kaitos priemonių, rašoma Seimo pranešime. Vystant tvarią ekonomiką atsižvelgiama į aplinkos ir žmonių poreikius bei apribojimus ateityje. Bendro Baltijos Asamblėjos komitetų posėdžio dalyviai pažymi: norint pasiekti iš anksto nustatytus privalomus tikslus, žalioji pertvarka ir perėjimas prie tvarios ekonomikos turėtų vykti daug sparčiau, nes didesnis dėmesys išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, atsinaujinančiosios energijos dalies didinimui ir energijos taupymui bus itin svarbus tiek ekonomikos atsigavimui, tiek kovai su klimato kaita.

Asamblėjos komitetų posėdyje dalyvavo Lietuvos Seimo nariai Ligita Girskienė, Romualdas Vaitkus ir Juozas Varžgalys.

Tvarus miškotvarkos ir medienos sektorių plėtojimas – kritiškai svarbus bioįvairovei 

„Tvari žiedinė ekonomika ir neutralus poveikis klimatui Baltijos valstybėse, turint galvoje miškotvarkos vaidmenį, jau daugelį metų yra Baltijos Asamblėjos prioritetai“, – teigia Seimo pranešime cituojama Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotoja Ligita Girskienė.

Pasak Seimo narės, „vykdant žaliąją pertvarką svarbūs bus visi ūkio sektoriai, o Baltijos valstybėms reikia pradėti koordinuoti planuojamą veiklą, nes vieningas požiūris yra pagrindinis veiksnys siekiant pritraukti daugiau investicijų, kurios skatintų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, užtikrintų tvarų augimą ir didesnį Baltijos regiono konkurencingumą“.

Kalbėdama apie tvarų žemės ūkį ir miškotvarką Baltijos valstybėse parlamentarė pastebi, kad dėl klimato kaitos vis stipriau veikiamos miškų ekosistemos. „Pramonė gali atlikti svarbų vaidmenį kovoje su klimato kaita, tačiau ji turi veikti išmaniai ir tvariai. Tvari miškotvarka gali paskatinti bioekonomiką, padidinti biologinę įvairovę, prisidėti prie gerovės kūrimo kaimo ir miesto vietovėse ir taip paspartinti žaliąją pertvarką. Tai ypač svarbu Baltijos valstybėms, nes miškų sektorius sudaro didelę Baltijos šalių ekonomikos dalį“, – sako Seimo narė L.Girskienė.

Energetinis saugumas – pagrindinis Baltijos šalių vyriausybių prioritetas

Seimo nario J. Varžgalio pastebėjimu, šiuo metu Baltijos valstybės sparčiai vykdo savo planą įvairinti energijos tiekimą per naują suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą, didinti investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, spartinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, kad būtų užtikrinta regiono energetinė nepriklausomybė ir mažinama Rusijos ekonominė įtaka.

Pranešime cituojamas parlamentaras pabrėžia: „Nuolat bendradarbiaujama keičiantis patirtimi ir praktika atsinaujinančios energijos gamybos srityje, pavyzdžiui, vykdant jūros vėjo projektą ELWIND. Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas šiuo metu veikia visu pajėgumu, užtikrina dujų tiekimą ir prisideda prie geresnio viso Baltijos regiono energetinio saugumo. Kiti projektai, įskaitant Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos modernizavimą, dujų jungties plėtrą ir regioninius suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus, taip pat prisideda prie didesnės Baltijos valstybių energetinės nepriklausomybės.“

Baltijos regionas turi didžiulį potencialą, kurį reikia išnaudoti. Todėl rūpintis vien esamomis energetikos jungtimis neužtenka. Anot Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto nario Romualdo Vaitkaus, taip pat cituojamo pranešime, Baltijos valstybės turi rasti būdų, kaip pagaminti daugiau energijos įgyvendinant jau vykdomus, kartu – ir naujus energetikos projektus.

„Ateityje energetikos sistema nebus paremta viena technologija ar vienu šaltiniu. Tai bus integruota, vieninga ir koordinuota sistema, kurioje bus užtikrinama vandenilio, sausumos vėjo energijos, fotovoltinės saulės energijos, šiluminės saulės energijos ir net gamtinių dujų ir biometano sąveika. Be to, didėjant elektros energijos paklausai, beveik neįmanoma užtikrinti sistemos stabilumo pasitelkiant atsinaujinančios energijos įrenginius ir nenaudojant gamtinių dujų ar branduolinės energijos, kurios klausimą Baltijos valstybės taip pat aptarė“, – sako parlamentaras.

R. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad visos Baltijos valstybės plėtoja sausumos ir jūros vėjo energijos pajėgumus. Jūros vėjo jėgainės ne tik tieks švarią ir pigią elektros energiją prie Baltijos jūros esančioms šalims, bet ir prisidės prie platesnio Vidurio ir Rytų Europos regiono ekonomikos atsigavimo, užtikrindamos ilgalaikį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

„Baltijos jūra yra sekli, joje vyrauja žemos bangos ir nežymūs potvyniai ir atoslūgiai, ji taip pat turi labai geras sąlygas didelėms jūros vėjo jėgainėms įrengti, o iki 2030 m. jūros vėjo energija galėtų tapti konkurencinga iškastinio kuro atžvilgiu. Šiuo metu vėjo energija taip pat yra vienas iš ekonomiškiausių sprendimų, ypač turint omenyje dabartinį pajėgumų deficitą Baltijos šalyse, kuris daro poveikį elektros energijos rinkos kainoms. Naujos vėjo elektrinės leidžia gaminti konkurencingą, žalią, aplinką tausojančią elektros energiją pelningai ir be subsidijų“, – pažymi Seimo narys R. Vaitkus. Jo pastebėjimu, Baltijos valstybės sparčiai plėtoja vėjo jėgainių jūroje iniciatyvas ir išnaudoja didžiulį Baltijos jūros potencialą Europos energetikos pertvarkai įgyvendinti. 

Nemažėja organinių statybinių medžiagų svarba

Seimo narys R. Vaitkus paminėjo ir vieną naujausių tvarių Lietuvos statybų pramonės pasiekimų: „Ką tik Lietuvoje atidaryta VMG Grupė statybinės medienos modulių gamykla pradės perversmą įgyvendinant iškeltą tikslą – mažiau betono, daugiau medžio mūsų pastatuose. Lietuvos Vyriausybė jau apsisprendė nuo kitų metų statyti naujus pastatus bent iš 50 proc. organinių statybinių medžiagų. Visi kiti renovacijos kvietimai irgi bus orientuoti į skydinę renovaciją, naudojant organines medžiagas. Kai Europoje gamyklos yra uždarinėjamos, ši 140 mln. eurų vertės nauja gamykla eina prieš tendencijas.“

Pasak parlamentaro – tai „tinkamas verslo žingsnis tinkamu laiku“. „Šis momentas žymi skydinės renovacijos renesansą Lietuvoje“, – įsitikinęs Seimo narys R. Vaitkus.
Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-05-20 10:51
Ekonomikos ir inovacijų ministerija investuoja į Lietuvoje veikiančių verslo paslaugų centrų modernizavimą. Skelbiamas 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus.
nuotrauka
2024-05-20 09:54
Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. – iki 22,4 mln. Eur, grynąjį pelną – 45 proc. ir uždirbo beveik 3,4 mln. Eur. Nepamirštas ir tvarumas: gamykloje ruošiamasi netrukus įr...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia derinti Medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų nustatymo ir priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašą. Jame siūloma šalutiniams produktams priskirti visose ūkio šakose, ne tik apdirbam...
nuotrauka
2024-05-09 07:20
Įmonė „Ukmergės gelžbetonis“ jau trečius metus gamina pilkąjį polistireninį putplastį BIOPORĄ. Šios termoizoliacinės medžiagos gamybai naudojamos ne iškastinės, o iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos žaliavos, t. y. nafta keičiama biodujomis, gautomis iš maisto atliekų.
nuotrauka
2024-05-08 09:13
Turto bankas Šiauliuose atidarė atnaujintą pastatų komplekso Vilniaus g. 265 korpusą. Po atliktų darbų 910 kv. m pastatas tapo draugiškesnis darbuotojams ir aplinkai. Projekto vertė beveik 1,2 mln. eurų. Šiuolaikiškuose biuruose įsikūrė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AV...
nuotrauka
2024-05-02 14:47
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) informuoja apie patvirtintą finansavimą rangos darbams pirmiesiems 3 daugiabučiams Lietuvoje, kurie bus renovuojami pasitelkus skydinę (modulinę) technologiją. Visi trys daugiabučiai namai – vienas Utenoje i...
nuotrauka
2024-04-30 16:04
Žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Europos Sąjungą (ES) į modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje iki 2050 m. nebeliks grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Reikšmingas vaidmuo šioje tvarumo transformacijoje tenka verslams, ypač dideliems,...
nuotrauka
2024-04-30 12:15
„OmnispowerEurope“ drauge su partneriais sukūrė unikalią bateriją, galinčią dirbti ir aukštoje, ir žemoje temperatūroje bei užtikrinti didžiausią įrenginio našumą. Ji ne tik dirba 24x7 režimu, kad maksimaliai sumažintų sąnaudas ir generuotų didžiausias vertes, bet ir yra besimokanti baterija. Ji nuo...
nuotrauka
2024-04-29 07:41
Iki šiol daug emocijų ir diskusijų kėlęs pastatas pačiame Vilniaus centre, Konstitucijos pr. 13, greitu metu bus renovuotas. Šiemet ekspertai ir gyventojai sutarė dėl naujo projekto –1989 metais statytas daugiabutis po atnaujinimo pasieks A energinę klasę.
nuotrauka
2024-04-26 16:47
Tarptautinėje statybų verslo parodoje „RESTA 2024" buvo diskutuojama ir apie tai, ar duomenys apie pastato techninę eksploataciją yra svarbūs ir ar jie padidina pastato vertę.
nuotrauka
2024-04-26 09:33
Startuoliai ir inovatyvūs verslai gali reikšmingai prisidėti sprendžiant aktualius viešojo sektoriaus iššūkius Europoje. Balandžio 24 d. Vilniuje vykusiame projekto „GovTech4All“ „DemoDay“ renginyje 6 Europos miestų savivaldybių atstovai pristatė savo specifinius su energiniu efektyvumu ir klimato k...
nuotrauka
2024-04-23 08:03
Minint tarptautinę Motinos Žemės dieną, Turto bankas pristatė kasmetinę tvarumo ataskaitą. Kompleksiškai taikytos priemonės 2023 metais Turto bankui leido sumažinti suvartojamos energijos kiekį net 13 proc., o valdomo nekilnojamojo turto portfeliui CO2 emisiją – 12 proc. (t. y. 7,5 kg CO2 / m2), ly...
nuotrauka
2024-04-22 09:49
Šiandien, balandžio 22 d., startuoja kvietimas Lietuvos verslui ir įstaigoms teikti paraiškas paramai investicijoms į žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų sukūrimą gauti. Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta skirti virš 23 mln. eurų. Tikimasi, kad šios investicijos Lietuvoje leis s...
nuotrauka
2024-04-17 14:26
Vilniaus paukštyno akcininkai patvirtino investicijų į poveikio aplinkai mažinimą planą. Šiam planui įgyvendinti įmonė skirs 852 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytas priemones Vilniaus rajone, Rudaminoje, veikiančiuose bendrovės objektuose kvapų sklaida gali mažėti 40 proc.
nuotrauka
2024-04-17 09:35
Turto bankas paskelbė pastato Vilniuje, Gedimino pr. 38, rangos ir projektavimo darbų viešąjį pirkimą. Pastatą ketinama iš esmės atnaujinti per dvejus su puse metų. Projekto įgyvendinimui jau gauta beveik 10 mln. eurų Aplinkos projektų valdymo agentūros parama.
nuotrauka
2024-04-11 10:29
„Orientuokimės į tai, kad mūsų vaikai neprisimintų tokio reiškinio kaip sąvartynas. Į Europos Sąjungą prieš 20 metų Lietuva įstojo prižiūrėdama šalyje 850 sąvartynų, šiuo metu yra tik 11 jų, o ateityje jų turėtų iš viso nebelikti“, – teigė pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas tr...
nuotrauka
2024-04-11 10:09
2023 m. vasarį Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos gerai žinomos pasaulyje dviračių gamintojos „Pon.Bike" gamyklos statybos pasiekė finišo tiesiąją. Beveik 40 tūkst. kv. metrų ploto pastatą per vienerius metus užbaigė tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva".
nuotrauka
2024-04-05 09:39
Turto bankas atidarė saulės parkus, kurie elektra aprūpina įmonės valdomus visuomeninės paskirties pastatus. Skaičiuojama, kad 2,21 MW suminės galios saulės parkai per 25 metų eksploatacijos laikotarpį CO2 emisiją sumažins kone 7 tūkst. tonų ir padengs didžiąją dalį elektros energijos poreikio pasta...
nuotrauka
2024-04-03 15:05
Balandžio 2d. baigėsi kvietimas norintiems atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą ir padidinti energinio naudingumo klasę. Mėnesį laiko trukęs kvietimas sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo – gauta arti 2 000 paraiškų už daugiau nei 16 mln. eurų. Aktyviausiai namų modernizavimo galimybėmis do...
nuotrauka
2024-04-03 13:28
Trečdalis visų į aplinką išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – tokį kiekį Europos Sąjungoje generuoja pastatai, kuriuose gyvename ir dirbame. Skaičiuojama, kad šiuo metu net 75 proc. visų pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Vis dėlto, augantis susidomėjimas „žaliaisiais“ pastatais situaci...

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas