Norint įvertinti, ar šalių ekonomika yra tam pasirengusi, būtina skubiai išanalizuoti dvigubą ryšį tarp ekonomikos augimo ir klimato kaitos priemonių, rašoma Seimo pranešime. Vystant tvarią ekonomiką atsižvelgiama į aplinkos ir žmonių poreikius bei apribojimus ateityje. Bendro Baltijos Asamblėjos komitetų posėdžio dalyviai pažymi: norint pasiekti iš anksto nustatytus privalomus tikslus, žalioji pertvarka ir perėjimas prie tvarios ekonomikos turėtų vykti daug sparčiau, nes didesnis dėmesys išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, atsinaujinančiosios energijos dalies didinimui ir energijos taupymui bus itin svarbus tiek ekonomikos atsigavimui, tiek kovai su klimato kaita.

Asamblėjos komitetų posėdyje dalyvavo Lietuvos Seimo nariai Ligita Girskienė, Romualdas Vaitkus ir Juozas Varžgalys.

Tvarus miškotvarkos ir medienos sektorių plėtojimas – kritiškai svarbus bioįvairovei 

„Tvari žiedinė ekonomika ir neutralus poveikis klimatui Baltijos valstybėse, turint galvoje miškotvarkos vaidmenį, jau daugelį metų yra Baltijos Asamblėjos prioritetai“, – teigia Seimo pranešime cituojama Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotoja Ligita Girskienė.

Pasak Seimo narės, „vykdant žaliąją pertvarką svarbūs bus visi ūkio sektoriai, o Baltijos valstybėms reikia pradėti koordinuoti planuojamą veiklą, nes vieningas požiūris yra pagrindinis veiksnys siekiant pritraukti daugiau investicijų, kurios skatintų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, užtikrintų tvarų augimą ir didesnį Baltijos regiono konkurencingumą“.

Kalbėdama apie tvarų žemės ūkį ir miškotvarką Baltijos valstybėse parlamentarė pastebi, kad dėl klimato kaitos vis stipriau veikiamos miškų ekosistemos. „Pramonė gali atlikti svarbų vaidmenį kovoje su klimato kaita, tačiau ji turi veikti išmaniai ir tvariai. Tvari miškotvarka gali paskatinti bioekonomiką, padidinti biologinę įvairovę, prisidėti prie gerovės kūrimo kaimo ir miesto vietovėse ir taip paspartinti žaliąją pertvarką. Tai ypač svarbu Baltijos valstybėms, nes miškų sektorius sudaro didelę Baltijos šalių ekonomikos dalį“, – sako Seimo narė L.Girskienė.

Energetinis saugumas – pagrindinis Baltijos šalių vyriausybių prioritetas

Seimo nario J. Varžgalio pastebėjimu, šiuo metu Baltijos valstybės sparčiai vykdo savo planą įvairinti energijos tiekimą per naują suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą, didinti investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, spartinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, kad būtų užtikrinta regiono energetinė nepriklausomybė ir mažinama Rusijos ekonominė įtaka.

Pranešime cituojamas parlamentaras pabrėžia: „Nuolat bendradarbiaujama keičiantis patirtimi ir praktika atsinaujinančios energijos gamybos srityje, pavyzdžiui, vykdant jūros vėjo projektą ELWIND. Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas šiuo metu veikia visu pajėgumu, užtikrina dujų tiekimą ir prisideda prie geresnio viso Baltijos regiono energetinio saugumo. Kiti projektai, įskaitant Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos modernizavimą, dujų jungties plėtrą ir regioninius suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus, taip pat prisideda prie didesnės Baltijos valstybių energetinės nepriklausomybės.“

Baltijos regionas turi didžiulį potencialą, kurį reikia išnaudoti. Todėl rūpintis vien esamomis energetikos jungtimis neužtenka. Anot Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto nario Romualdo Vaitkaus, taip pat cituojamo pranešime, Baltijos valstybės turi rasti būdų, kaip pagaminti daugiau energijos įgyvendinant jau vykdomus, kartu – ir naujus energetikos projektus.

„Ateityje energetikos sistema nebus paremta viena technologija ar vienu šaltiniu. Tai bus integruota, vieninga ir koordinuota sistema, kurioje bus užtikrinama vandenilio, sausumos vėjo energijos, fotovoltinės saulės energijos, šiluminės saulės energijos ir net gamtinių dujų ir biometano sąveika. Be to, didėjant elektros energijos paklausai, beveik neįmanoma užtikrinti sistemos stabilumo pasitelkiant atsinaujinančios energijos įrenginius ir nenaudojant gamtinių dujų ar branduolinės energijos, kurios klausimą Baltijos valstybės taip pat aptarė“, – sako parlamentaras.

R. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad visos Baltijos valstybės plėtoja sausumos ir jūros vėjo energijos pajėgumus. Jūros vėjo jėgainės ne tik tieks švarią ir pigią elektros energiją prie Baltijos jūros esančioms šalims, bet ir prisidės prie platesnio Vidurio ir Rytų Europos regiono ekonomikos atsigavimo, užtikrindamos ilgalaikį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

„Baltijos jūra yra sekli, joje vyrauja žemos bangos ir nežymūs potvyniai ir atoslūgiai, ji taip pat turi labai geras sąlygas didelėms jūros vėjo jėgainėms įrengti, o iki 2030 m. jūros vėjo energija galėtų tapti konkurencinga iškastinio kuro atžvilgiu. Šiuo metu vėjo energija taip pat yra vienas iš ekonomiškiausių sprendimų, ypač turint omenyje dabartinį pajėgumų deficitą Baltijos šalyse, kuris daro poveikį elektros energijos rinkos kainoms. Naujos vėjo elektrinės leidžia gaminti konkurencingą, žalią, aplinką tausojančią elektros energiją pelningai ir be subsidijų“, – pažymi Seimo narys R. Vaitkus. Jo pastebėjimu, Baltijos valstybės sparčiai plėtoja vėjo jėgainių jūroje iniciatyvas ir išnaudoja didžiulį Baltijos jūros potencialą Europos energetikos pertvarkai įgyvendinti. 

Nemažėja organinių statybinių medžiagų svarba

Seimo narys R. Vaitkus paminėjo ir vieną naujausių tvarių Lietuvos statybų pramonės pasiekimų: „Ką tik Lietuvoje atidaryta VMG Grupė statybinės medienos modulių gamykla pradės perversmą įgyvendinant iškeltą tikslą – mažiau betono, daugiau medžio mūsų pastatuose. Lietuvos Vyriausybė jau apsisprendė nuo kitų metų statyti naujus pastatus bent iš 50 proc. organinių statybinių medžiagų. Visi kiti renovacijos kvietimai irgi bus orientuoti į skydinę renovaciją, naudojant organines medžiagas. Kai Europoje gamyklos yra uždarinėjamos, ši 140 mln. eurų vertės nauja gamykla eina prieš tendencijas.“

Pasak parlamentaro – tai „tinkamas verslo žingsnis tinkamu laiku“. „Šis momentas žymi skydinės renovacijos renesansą Lietuvoje“, – įsitikinęs Seimo narys R. Vaitkus.