Darbo inspekcijos duomenimis, apie 70 proc. nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams kritus iš aukščio, dėl medžiagų, ruošinių ar net statinių griuvimo.

Kodėl ES ir Šiaurės šalyse reikia pažymėjimo, o Lietuvoje jis neprivalomas

„Švedijoje pakanka praeiviui nufotografuoti netinkamai įrengtą, pavojų keliančią statybvietę, užfiksuoti darbuotojų darbo saugos ir sveikatos pažeidimų, ir atsakingos institucijos reaguoja iš karto, o pažeidėjai baudžiami didelėmis piniginėmis baudomis. Kadangi pas mus grėsmingi skaičiai tik fiksuojami, prieš dvejus metus nutarėme imtis konkrečių priemonių – įsteigėme Baltijos šalių pastolininkų asociaciją (BSA), kuri, be kitų veiklų, ėmėsi apmokyti žmones tinkamai montuoti pastolius ir saugiai ant jų dirbti“, – sako BSA prezidentas O. Abramov, kalbėdamas apie asociacijos įkūrimo paskatas.

BSA įmonių-narių darbuotojai, besilankantys Vilniaus statybvietėse, sako, kad kai kurie naudojami pastoliai dažnai kelia baimę: klibantys, neaišku, kur ir kieno gaminti geležiniai įrenginiai vargu ar gali būti vadinami pastoliais. Neretai žmonės dirba be saugos priemonių – apraišo pavadinimą gal tik girdėję, o akiniai, šalmai, specialūs batai – tik svajonė, nes geriausiu atveju darbuotojas mūvi tik pirštines.

„BSA siekia ginti pastolininkų teises, siekia, kad ant pastolių dirbtų bent minimaliai to pasimokę žmonės. Darbdaviai turi būti įpareigoti, kad darbą atliktų kvalifikuoti, apmokyti saugiai dirbti žmonės, – tvirtina UAB „Layher Baltic“ generalinis direktorius ir BSA steigėjas Viktor Voroncov, kuris yra vienas iš BSA iniciatorių. Pašnekovas pastebi: „Dabar pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą dėl darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai. Nors numatyta ir nuostata, kad prieš atliekant tokius darbus darbuotojai turi būti mokomi, o jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka, privalomų mokymų kol kas nėra numatyta.

Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir gilias pastolininkų tradicijas turinčioje Anglijoje žmogus, neišklausęs specialių kursų mokymo įstaigoje ir neturintis pažymėjimo, kad moka ir gali dirbti tam tikrą darbą, net nepriimamas dirbti į statybas.“

Pastolininkų mokymų pagrindinis orientyras – praktika

BSA Mokymo centre mokoma teorijos ir praktikos. Kursų klausytojai supažindinami su būtiniausiomis asmeninėmis saugos priemonėmis, mokomi parinkti saugią pastolių vietą, vertinti riziką, supažindinami su techninėmis pastolių specifikacijomis ir pan. BSA Mokymo centro parengtos mokymo programos užregistruotos neformaliojo švietimo tiekėjų registre.

„Daugiausia dėmesio skiriame praktikai: montuojami ir išmontuojami pastoliai, konsultuojant instruktoriams, kurie gali pademonstruoti pastolių montavimą nuo paprasčiausių konstrukcijų iki stogo montavimo subtilybių, kuomet reikalingas kranas. Turime įrengę teorinio mokymo klasę, netrukus bus baigta ir moderni praktinių užsiėmimų aikštelė, – pasakoja Žaneta Baltrėnienė, Baltijos šalių pastolininkų asociacijos mokymo centro vadovė. – Į Centrą kviečiame mokytis visus norinčius ir nebijančius aukščio. Kursuose gali mokytis nuo dirbančiojo ant pastolių iki profesinių mokyklų dėstytojų ir aukštųjų mokyklų studentų. Mokytis į Centrą kviečiami ir tie asmenys, kurie nori persikvalifikuoti.“

Kaip akcentuoja Ž. Baltrėnienė, darbuotojai, apmokyti surinkti pastolius, ne tik nekelia nelaimingų atsitikimų rizikos, bet ir sumažina statybos sąnaudas, nes pastolius surenka kur kas greičiau ir kokybiškiau.

Įgijo teisę vertinti pastolininkų kompetenciją

Kol kas Lietuvoje nėra nustatyti pastolininkų kvalifikacijos reikalavimai, nėra ir kvalifikacinio aprašo, kas tokį darbą gali dirbti, ko turi būti mokęsis. BSA viliasi, kad rudeniop bus patvirtintas ir įsigalios Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengtas Statybos sektoriaus profesinis standartas. Jame bus pastolių montuotojo padėjėjo, pastolių montuotojo ir pastolių montuotojo meistro kvalifikacijos.

„Mes gerai suvokėme, kad reikia partnerių, su kuriais sykiu veikiant būtų galima reglamentuoti šią sritį, taip sudarant sąlygas dirbti saugiai. Todėl neseniai tapome Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariais, aktyviai dalyvaujančiais STATREG projekte“, – sako V. Voroncov.

Liepą LSA organizuotuose STATREG kompetencijų vertintojų mokymuose dalyvavo Viktor Voroncov, Nerijus Matulionis ir Raman Dzikavitski – trys BSA pastolininkai instruktoriai, kurie įgijo teisę būti kompetencijų vertintojais. Taigi, BSA žingsnis po žingsnio įgyvendina iniciatyvas, kurios Lietuvoje darbą su pastoliais ir darbą ant pastolių pakylės į kitą lygmenį, kuriame mažinamos grėsmės žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentą Dalių Gedvilą džiugina BSA iniciatyvumas ir požiūris į statybose dirbančių darbuotojų kompetencijas. Tai, kad tiek LSA, tiek BSA siekia, jog statybose dirbtų atsakingi profesionalai, leidžia bendradarbiaujant pasiekti reikšmingų rezultatų.

„BSA labai rūpi statybininkų sauga darbe, jie rūpinasi, kaip išsaugoti darbininkų sveikatą ir gyvybę. Tai klausimai, kurių negalima ignoruoti. Dėkojame pastolininkų įmonėms, kad jos vienos iš pirmųjų patikėjo LSA vystomos STATREG iniciatyvos reikalingumu ir aktyviai įsitraukė į jos įgyvendinimą“, – sako LSA prezidentas D. Gedvilas. 

BSA nuotraukos