Betono pramonė ieško tvaresnių sprendimų: nuo mažesnio klinkerio kiekio cemento iki konstrukcijų pakartotinio naudojimo
2026-11-09 12:16
Mažesnis cemento poveikis aplinkai, statybinių ir pramonės atliekų panaudojimas, savaime atsinaujinantis betonas ir galimybė pakartotinai naudoti gelžbetonines konstrukcijas – šios temos vis labiau keičia statybų sektoriaus požiūrį į vieną pagrindinių statybinių medžiagų. Lapkričio 19 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis 2026“ bus pristatomi technologiniai sprendimai, galintys turėti įtakos tiek betono gamybai, tiek pastatų ir infrastruktūros ilgaamžiškumui.
Betonas išlieka viena svarbiausių statybinių medžiagų, tačiau jo gamybai keliami vis didesni tvarumo, energinio efektyvumo ir poveikio aplinkai reikalavimai. Todėl pramonė ieško būdų, kaip mažinti tradicinių žaliavų naudojimą, į gamybą įtraukti antrines medžiagas ir kurti ilgaamžiškesnius produktus.
Vienas iš konferencijos programos akcentų – mažesnio klinkerio kiekio cementai. Klinkerio gamyba yra vienas pagrindinių cemento pramonės anglies dioksido emisijų šaltinių, todėl jo dalies mažinimas ir alternatyvių sudedamųjų medžiagų paieška tampa svarbia kryptimi siekiant mažinti statybinių medžiagų poveikį aplinkai. Apie naujos kartos cementų taikymą betono technologijoje kalbės „Heidelberg Materials Lietuva“ atstovė Žaneta Vadvilavičienė.
Kita svarbi kryptis – vietinių pramonės šalutinių produktų ir atliekų integravimas į betono gamybą. Tai ne tik galimybė mažinti pirminių žaliavų poreikį, bet ir vienas iš žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo būdų statybų sektoriuje. Šią temą pristatys VILNIUS TECH atstovas dr. Edvinas Pocius.
Betonas, kuris gali atsinaujinti pats
Technologijų pažanga keičia ir požiūrį į betono ilgaamžiškumą. Viena perspektyvių krypčių – savaime atsinaujinantis betonas, kurio technologijos skirtos mažiems plyšiams užverti ir medžiagos eksploatacinėms savybėms išsaugoti. Tai aktualu siekiant mažinti konstrukcijų priežiūros ir remonto poreikį, ilginti jų naudojimo laiką. Apie šios technologijos galimybes pranešimą skaitys Kauno technologijos universiteto doc. dr. Ernestas Ivanauskas.
Konferencijoje taip pat bus nagrinėjamas makrosintetinių pluoštų poveikis šiuolaikiniam tvariam betonui, biologiškai aktyvaus betono panaudojimas pastatų išorinėms atitvaroms ir ilgaamžių betoninių kelių bei oro uostų dangų sprendimai.
Gelžbetonio konstrukcijos – ne vienkartinis produktas
Tvarumo klausimas neapsiriboja vien betono gamybos procesu. Vis daugiau dėmesio skiriama ir pastatų gyvavimo ciklui, konstrukcijų ilgaamžiškumui bei galimybei panaudoti statybines medžiagas pakartotinai.
Surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų pakartotinio panaudojimo potencialą konferencijoje pristatys UAB „Peikko Lietuva“ atstovas Tadas Mockaitis. Ši tema aktuali ieškant būdų, kaip mažinti statybinių atliekų kiekį, taupyti išteklius ir pereiti nuo linijinio „pagaminti, panaudoti, išmesti“ modelio prie žiedinės statybos principų.
Aplinkosaugos ir ekonominio efektyvumo sąsajas papildys pranešimas apie energijos vartojimą, poveikį aplinkai ir atitiktį reikalavimams per visą pastato gyvavimo ciklą. Jį skaitys Gintarė Steponavičienė iš UAB „Vesta Consulting“ – KIWA grupės įmonės.
Programoje numatyti ir praktiniai betono taikymo klausimai: dolomito tinkamumas betonui, monolitinio bei surenkamojo betono sprendimai kolektyvinės apsaugos statiniuose, tvarūs betono sprendimai ateities statyboms.
Konferencija – lapkričio 19 dieną Vilniuje
Respublikinę konferenciją „Betonas ir gelžbetonis 2026“ organizuoja VILNIUS TECH Statybos fakulteto, Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedra ir Statybos industrijos asociacija.
Renginys vyks lapkričio 19 d. VILNIUS TECH, Saulėtekio al. 11, Vilniuje, S2 (SRA-I) 03 auditorijoje.
Netinkamai parengtas valstybinės žemės sklypo dalių planas gali apsunkinti žemės naudojimo ir administravimo procedūras. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad tokius dokumentus rengti turi teisę tik atitinkamą projektuotojo kvalifikaciją turintys specialistai – vien matininko kvalifikacijos n...
Už kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų bus galima įsigyti dalį vienos žinomų Lietuvos medienos ir baldų pramonės bendrovių. Turto bankas skelbia aukcioną, kuriame investuotojams pasiūlys valstybei priklausantį AB „Klaipėdos mediena“ akcijų paketą.
Susirgęs darbuotojas neprivalo dirbti net nuotoliniu būdu, o dėl ligos praleistų darbo valandų nereikia kompensuoti papildomu darbu. Vis dėlto ne visos teisės galioja automatiškai: pavyzdžiui, susirgus per atostogas jos savaime nepratęsiamos, o mamadienio ar tėvadienio perkėlimui reikia kreiptis į d...
Norint įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą aukcione, neužtenka pasiūlyti didžiausią kainą – pirmiausia būtina suspėti užsiregistruoti, įvykdyti mokėjimo reikalavimus ir atitikti dalyvavimo sąlygas. Nuo 2026 m. spalio 9 d. galioja atnaujinta valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionų ...
Aukštesnės palūkanos didina verslo ir gyventojų skolinimosi išlaidas, tačiau Lietuvos kreditų rinka kol kas nemažina apsukų. Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad įmonių ir būsto paskolų portfeliai Lietuvoje auga vienu sparčiausių tempų euro zonoje, nors naujų paskolų palūkanos jau pasiekė 5,2 ...
Pradedančiosios ir veiklą plečiančios Lietuvos įmonės galės pretenduoti į didesnį finansavimą, o daliai paskolos gavėjų sumažės ir grąžintina paskolos dalis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ILTE administruojamai verslo finansavimo priemonei „Startuok“ papildomai skiria 30 mln. eurų ES fondų lėšų...
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Europai trūksta kokybiško ir įperkamo būsto, tačiau sprendimas nebūtinai yra naujų pastatų statyba. Didelė dalis pastatų, kuriuose Europa gyvens 2050 metais, jau stovi. Vis dėlto nemažai jų yra energiškai neefektyvūs, neatitinka gyventojų poreikių arba neužtikrina sveikos gyvenamosios aplinkos. Todė...
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Naudingųjų iškasenų gavyba ir jų apmokestinimas Lietuvoje keičiasi. Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias dalis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bus didesnėse apimtyse skiriama savivaldybėms, o apmokestinamų išteklių sąrašas pasipildys priesmėliu ir priemoliu. Tikimasi, kad nauja tvarka pa...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Lietuvos darbo rinkoje ryškėja nevienodos tendencijos: nors per metus nedarbo lygis sumažėjo, per paskutinį ketvirtį bedarbių vėl padaugėjo. Daugiausia nerimo kelia jaunimo situacija – 15–24 metų gyventojų nedarbas per tris mėnesius išaugo iki 14,9 proc., o jaunų bedarbių skaičius padidėjo daugiau k...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Dirbtinis intelektas gali pasiūlyti inžinerinį sprendimą per kelias sekundes, tačiau už statinio saugą ir toliau atsako žmogus. Šis ir kiti statybų sektoriui svarbūs klausimai aptarti Varšuvoje vykusiame Europos statybos inžinierių tarybos (ECCE) suvažiavime, kuriame Lietuvos atstovai siekė stiprint...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
AEI ir elektros energijos kaupimo projektų vystytojams – finansinė lengvata. „Litgrid“ pradeda perskaičiuoti anksčiau pateiktų prievolių įvykdymo užtikrinimų (PĮU) dydžius: vietoj 50 Eur/kW bus taikoma 25 Eur/kW suma. Tačiau vystytojams neužteks sulaukti perskaičiavimo – gavę oficialų prašymą jie tu...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...