2024 birželio 24 d. pirmadienis, 23:23
Reklama  |  facebook

Biologinis betonas – konstrukcijų pleišėjimo kontrolei

2018-03-08 09:54
Betoninėse ir gelžbetoninėse konstrukcijose atsiveriantys plyšiai turi neigiamos įtakos tiek jų mechaninėms savybėms, tiek ilgaamžiškumui. Veriantis plyšiams staiga mažėja konstrukcijų standumas, o per plyšį patenkančios agresyvios dujos ir skysčiai ardo betono struktūrą bei sukelia armatūros koroziją.
nuotrauka
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Dėl šių priežasčių statybos ir projektavimo praktikoje yra ribojami maksimalūs atsiveriančių plyšių pločiai: priklausomai nuo konstrukcijos tipo bei aplinkos sąlygų įprastai leidžiama atsiverti 0,2–0,4 mm pločio plyšiams. Nepaisant daugiau nei šimtmetį trunkančių gelžbetonio tyrimų bei daugiau nei 50 pasiūlytų įvairių pleišėjimo modelių, iki šiol atsiveriančių plyšių pločiai apskaičiuojami darant kelis šimtus procentų viršijančias paklaidas. Be to, plyšiai konstrukcijose gali atsiverti nenumatytose vietose. Galima išskirti kelias šių didžiulių paklaidų priežastis:

1) Projektavimo praktikoje naudojami pleišėjimo modeliai dažniausiai yra pagrįsti itin paprastų elementų bandymais (centriškai tempiant vienu strypu armuotą gelžbetoninę prizmę). Sudėtingesnėse konstrukcijose (rėmuose, atraminėse sienose, sudėtingo skerspjūvio sijose) šiais supaprastintais modeliais neįmanoma įvertinti šių konstrukcijų elgsenos.

2) Atsiveriantys plyšiai dažniausiai apskaičiuojami dėl veikiančių apkrovų į konstrukciją, įvertinant jėgų pasiskirstymą tarp armatūros ir betono. Nekonstrukcinių plyšių atsivėrimas (dėl betono susitraukimo, temperatūrinių poveikių) yra žymiai sudėtingiau prognozuojamas, todėl dažniausiai iš viso yra nevertinamas.

3) Plyšių atsivėrimui didelės įtakos turi technologiniai veiksniai, kurių skaičiavimais neįmanoma numatyti: betonavimo kryptis, tankinimo būdas ir laikas, technologinės pertraukos tarp betonavimų, aplinkos sąlygos kietėjant betonui, betono sudėties nuokrypiai ir kt.

Tradiciškai pleišėjimo problema sprendžiama didinat konstrukcijų armavimo procentą ar apsauginį betono sluoksnį bei skerspjūvyje išdėstant daugiau strypų. Alternatyvus pleišėjimo kontrolės būdas yra specialių betono mišinių, pasižyminčių savaime atsistatančiomis savybėmis, taikymas. Atsivėrus plyšiams, tokie betono mišiniai gali patys „išsigydyti“. Šiomis „savaime išgyjančiomis“ savybėmis pasižymi biologinis betonas, pagrįstas specifinių mikroorganizmų aktyvumu.

Principinė biologinio betono veikimo schema yra pateikta paveiksle. Ruošiant betono mišinį, dalis stambaus užpildo yra pakeičiama bakterijomis impregnuotomis granulėmis (pūsto molio, perlito). Kadangi konstrukcijoje esančios bakterijos turi išlikti gyvybingos kuo ilgesnį laiką, naudojami sporas formuojantys Bacillus genties atstovai, sporose gyvuojantys iki 200 metų. Taip pat, granulės yra impregnuojamos specialiomis maistinėmis medžiagomis, galinčiomis palaikyti bakterijų gyvybingumą. Bakterijomis ir maistinėmis medžiagomis impregnuotos granulės yra išdžiovinamos (tai paskatina bakterijas formuoti sporas) ir įmaišomos ruošiant betono mišinį. Toliau konstrukcija betonuojama taip pat, kaip ir naudojant įprastą betoną.

bio betonas, mokslininkai

Principinė biologinio betono veikimo schema. VGTU iliustracija

Eksploatuojamoje konstrukcijoje veriantis plyšiams yra pažeidžiamas bakterijomis impregnuotas užpildas. Atsivėrus plyšiams, į konstrukciją pradeda skverbtis deguonis ir vanduo, skatinantys bakterijų gyvybingumą. Atgyjančios bakterijos, naudodamos deguonį bei impregnuotas maistines medžiagas išskiria anglies dioksidą ir didelį kiekį kalcio karbonato (CaCO3), kuris iškrenta į nuosėdas. Susidaręs CaCO3 užpildo atsivėrusį plyšį bei blokuoja tolimesnį deguonies bei vandens skverbimąsi, kartu apsaugodamas armatūrą nuo korozijos. Deguonies bei vandens negaunančios bakterijos vėl formuoja sporas ir lieka gyvybingos iki kito plyšio atsivėrimo.

Biologinis betonas buvo sukurtas praeitame dešimtmetyje Olandijoje, Delfto universitete. Šiuo metu biologinio betono tyrimus vykdo jau kelios dešimtys mokslo institucijų visame pasaulyje. 2016 metais Vilniaus Gedimino technikos universitetas prisijungė prie COST veiklos CA15202 Self-healing As preventive Repair of Concrete Structures (Savaime gyjantis betonas kaip prevencinė konstrukcijų apsaugos priemonė), kurios tikslas yra skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų Europos tyrimų institucijų. Iki 2020 metų VGTU planuojami atlikti konstrukcinių matmenų biologinio betono elementų tyrimai, kurie leistų prisidėti prie biologinio betono sudėties optimizavimo bei paskatinti platesnį šio betono taikymą projektuojamose konstrukcijose.

Ronaldas Jakubovskis, Vilniaus Gedimino technikos Universitetas, Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-06-21 12:50
Šiaulių bankas suteikė 7,4 mln. eurų paskolą „EIKA Development“ valdomo daugiabučių projekto „Saulės namai“ Pilaitėje, Vilniuje plėtrai. Prognozuojama, kad butai naujuose, moderniuose daugiabučiuose viename populiariausių tarp Vilniaus naujakurių rajone sulauks didelio susidomėjimo.
nuotrauka
2024-06-21 12:16
Ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai, pandemija bei žaliasis kursas pastaruoju metu gerokai keitė komercinių verslo patalpų poreikius. Dar visai neseniai populiarios buvo didelės atviros erdvės, talpios konferencijų salės, o vėliau patiems biurams grėsė ištuštėjimas, nes visi persikėlė dirbti nuoto...
nuotrauka
2024-06-21 09:41
Centrinėje sostinės dalyje, prie pat Dariaus ir Girėno bei Tūkstantmečio g. sankryžos, kūrybinė studija „Brazzi” planuoja naujo pastato statybas. Kūrybinėms industrijoms skirtų studijų ir biurų centro plotas sieks apie 2.000 kv.m., o bendros investicijos - 5 mln. eurų.
nuotrauka
2024-06-17 11:50
Vilniuje, Zigmantiškių gatvėje, šalia Lentvario, „Maxima LT“ atidarė vieną moderniausių logistikos centrų Baltijos šalyse. Logistikos centras aptarnaus visą „Maximos“ prekybos tinklą – arti pustrečio šimto parduotuvių.
nuotrauka
2024-06-17 10:40
Šiuo metu statomame naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale – baigti saulės energijos modulių montavimo darbai. Saulės moduliai dengia 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo ir ateityje patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
nuotrauka
2024-06-17 10:34
Sostinės Naujamiestyje, buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko vietoje, oficialiai pradedamas didžiausio Europoje technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio „Tech Zity Vilnius“ statybos. Pirmasis projekto etapas, apimantis 16,5 tūkst. kv. m ploto, duris atvers jau 2025 m. vasarą, o 75 proc. patalpų j...
nuotrauka
2024-06-14 10:55
Verslo parką „Business Garden Vilnius“ plėtojanti „Vastint Lithuania“ gavo leidimą projekto antrajam statybų etapui. Verslo parke Vilniuje iškils du biurų pastatai ir daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, bus įrengta ir daugiau viešųjų erdvių. Į darbuotojų patogumą orientuotų biurų paklausą š...
nuotrauka
2024-06-14 10:42
„Ruukki Construction“, priklausanti SSAB, pasirašė sutartį su kelionių bendrove „Experience Pyhä Oy“ dėl „Ruukki® Classic LowCarbon“ stogo dangos, pagamintos iš SSAB „Fossil-free™“ plieno, tiekimo investicinės bendrovės ekologinių atostogų vilų projektui Pyhätunturi, Suomijos Laplandijoje. Ateityje ...
nuotrauka
2024-06-11 11:46
„Omniva LT“ baigė pirmąjį naujo Kauno logistikos centro statybos darbų etapą – jame užbaigtas biuro patalpų įrengimas, čia dirbti persikėlė administracijos darbuotojai iš Kauno. 2400 kv. m ploto patalpose sukurtos ne tik modernios darbo vietos, bet ir darbuotojų laisvalaikio bei poilsio erdvės. Suku...
nuotrauka
2024-06-11 10:49
Šiais metais grįžtančius į paskaitas studentus ar naują gyvenimo etapą Kaune pradedančius pirmakursius Kauno technologijos universitetas (KTU) pasitiks pasikeitęs. Šiemet užbaigta Studentų gatvės rekonstrukcija, šiuo metu daug dėmesio skiriama bendrabučių atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir saul...
nuotrauka
2024-06-10 10:32
Naujuoju „Kärcher“ vadovu Lietuvoje paskirtas Mindaugas Levickas. Jis tapo atsakingas už Lietuvos padalinio tolesnę verslo plėtrą, veiklos strategijos planavimą ir įgyvendinimą, finansų bei personalo valdymą.
nuotrauka
2024-06-10 08:04
Karo kontekste, pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre – viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti priešus ir jų judėjimą teritorijoje, bet ir apsaugo jų gyvybes, padeda numa...
nuotrauka
2024-06-07 13:26
Lietuvoje pirmą kartą pradedama įgyvendinti „GovTech smėliadėžės" programa, skirta praktiškai išbandyti dirbtinio intelekto (DI) technologija grįstų sprendimų galimybes viešajame sektoriuje. Birželio 5 d. Vilniuje vykusiame programos atidarymo renginyje 14 viešojo sektoriaus institucijų pristatė sav...
nuotrauka
2024-06-07 10:54
SBA grupė, valdanti daugiau kaip 40 įmonių ir vienijanti 3 500 darbuotojų bendruomenę, personalo valdymą kelia į skaitmeninę sistemą „SAP SuccessFactors“.
nuotrauka
2024-06-07 09:56
Centrinėje sostinės dalyje esantis Šnipiškių rajonas, kuriame telkiasi didieji sostinės verslai ir neseniai duris atvėrė ramybe alsuojantis Vilniaus japoniškas sodas, pasipildė naujais daugiabučiais. Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ drauge su Čekijos investicijų grupe „RSJ In...
nuotrauka
2024-06-06 12:38
Su finansiniais sunkumais susidurianti pastatų vidaus inžinerinių sistemų montavimo ir projektavimo įmonė „Alinita“, priklausanti „Panevėžio statybos tresto“ grupei, planuoja pradėti restruktūrizavimo procesą.
nuotrauka
2024-06-06 10:40
UAB „Translinija", bendradarbiaudama su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „EIKA Development", imasi naujo projekto – Utenoje planuoja statyti viešbutį su restoranu, konferencijų centru bei SPA zona. J. Basanavičiaus gatvėje, buvusio banko vietoje, iškilsiantį viešbutį planuojama baigti statyti 20...
nuotrauka
2024-06-05 14:50
Vienai iš didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovių „Omberg group“, kartu su investiciniais fondais plėtojančiai gyvenamosios paskirties projektus Vilniuje ir komercinės – Kaune, vadovauti pradeda Deimantė Laumytė. Prie įmonių grupės vairo stojus ilgametę vadovavimo patirtį sukaupusiai verslo strate...
nuotrauka
2024-06-05 14:36
Šiemet praėjusių metų finansinę atskaitomybę laiku pateikė 103 882 bendrovės – tai penktadaliu (20,14 proc.) daugiau nei pernai (86 468). Nors savo 2023 m. rezultatus deklaravo daugiau įmonių, dalis sektorių patyrė pajamų mažėjimą palyginti su 2022 m., rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva" analizė...
nuotrauka
2024-06-05 13:23
Stiklo gamyba yra ne tik itin svarbus Europos pramonės sektorius, bet ir vienas iš pagrindinių energijos vartotojų bei aplinkos teršėjų. Vien 2021 metais jis į aplinką išmetė 17 mln. tonų anglies dvideginio, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo. Galimą šios problemos sprendimą netrukus gali pasiū...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas