Rinkos aktyvumas išlieka aukštas, ypač Vilniaus regione

Nepaisant to, kad žiemos mėnesiais būsto sandorių tradiciškai sumažėja apie trečdalį, 2025–2026 m. laikotarpiu aktyvumas išliko aukštesnis nei įprasta. Gruodžio–vasario mėnesiais sudarytų sandorių skaičius bent dešimtadaliu viršijo ilgalaikį vidurkį. Ypač išsiskyrė Vilniaus apskritis – čia rinkos aktyvumas gerokai lenkė pastarojo dešimtmečio tendencijas tiek mieste, tiek regione.

Augimas miestų pakraščiuose rodo besitęsiančią urbanistinę plėtrą į priemiesčius. Tai signalizuoja ne tik apie stiprią paklausą, bet ir apie besikeičiančius gyventojų būsto pasirinkimo prioritetus.

Senos statybos būstas dominuoja, investuotojai išlieka stabilūs

Rinkos aktyvumą daugiausia palaiko senesnės statybos būsto segmentas. Nuo 2023 m., išaugus skolinimosi kainai, būtent šis segmentas tapo pagrindiniu sandorių varikliu. 2025 m. pabaigoje senos statybos būstai sudarė jau didžiąją dalį visų sandorių tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje.

Tam įtakos turi finansavimo struktūra – didelė dalis senesnio būsto įsigyjama be paskolos, kai tuo tarpu naujos statybos segmentas yra kur kas labiau priklausomas nuo kreditavimo sąlygų.

Investicinio būsto segmentas išlieka reikšmingas – Lietuvoje maždaug kas trečias sandoris yra investicinis, o Vilniuje jų dalis siekia apie 40 proc. Vis dėlto pastaruoju metu ryškesnių pokyčių šiame segmente nepastebima, o paklausa iš esmės stabilizavosi.

Kainų augimas spartėja, bet nuoma išlieka patrauklesnė

2025 m. pabaigoje būsto kainų augimas pasiekė 11–12 proc. metinį tempą ir buvo maždaug dvigubai spartesnis nei prieš metus. Remiantis Lietuvos bankas, Valstybės duomenų agentūra ir „Ober-Haus“ duomenimis, artimiausiu metu kainų augimas turėtų išlikti dviženklis, tačiau neviršyti 15 proc. ribos.

Tuo pat metu nuomos kainos kyla gerokai lėčiau – apie 5–7 proc. per metus. Šis skirtumas didina nuomos patrauklumą, ypač gyventojams, kurie svarsto tarp pirkimo ir nuomos alternatyvų.

Įperkamumas išlieka stabilus, nepaisant kainų spaudimo

Nors būsto kainos auga sparčiau nei darbo užmokestis, įperkamumo rodikliai kol kas išlieka gana palankūs. 2025 m. pabaigoje būsto kainos ir metinių pajamų santykis Lietuvoje bei Vilniuje buvo mažesnis nei ilgalaikis vidurkis.

Tai reiškia, kad būsto įsigijimo galimybės dar nėra reikšmingai apribotos. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinis gyventojas vis dar gali įsigyti apie 60 kv. m būstą – tai atitinka pastarojo dešimtmečio tendencijas.

Statybos spartėja, bet pasiūla mažėja

Nors naujų būstų statybos tempas didėja, pasiūla rinkoje ima trauktis. Remiantis „Inreal“ duomenimis, 2026 m. vasarį Lietuvos didmiesčių pirminėje rinkoje buvo apie 7,4 tūkst. būstų – panašiai kaip prieš metus.

Vis dėlto Vilniuje situacija įtemptesnė: siūlomo būsto fondas sumažėjo apie 10 proc., o didelė dalis projektų dar nėra baigti. Nors 2025 m. pradėta daugiau naujų statybų nei metais anksčiau, jų vis dar nepakanka patenkinti esamą paklausą.

Tai patvirtina ir rezervacijų skaičius – per metus jų sudaryta daugiau nei pradėta statyti naujų būstų. 

Paruošta pagal Daumanto Skinkio, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomisto komentarą