Statybos sektorius išlieka tarp rizikingiausių

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, statybos sektorius ir toliau patenka tarp rizikingiausių pagal bankrotų skaičių, skolų mastą ir finansinio spaudimo požymius. Iki šių metų liepos 14 d. užfiksuota 90 perėjimų į bankroto būseną, o jei dabartinės tendencijos nesikeis, metų pabaigoje bankrutuojančių statybos įmonių skaičius gali siekti apie 167. Palyginimui, 2025 m. tokių įmonių buvo 231.

„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis pažymi, kad didžiausią įtaką sektoriui daro apyvartinio kapitalo trūkumas, ilgi atsiskaitymo terminai, priklausomybė nuo užsakovų mokėjimo drausmės, aukšta finansavimo kaina ir mažėjančios projektų maržos. Jo teigimu, subrangovai finansinį spaudimą dažnai pajunta anksčiau nei pagrindiniai rangovai, nes jų pinigų srautai tiesiogiai priklauso nuo atsiskaitymų visoje projektų grandinėje.

Ekspertas prognozuoja, kad antrąjį metų pusmetį situacija išliks įtempta, tačiau bankrotų tempas gali būti mažesnis nei pernai, jei stabilizuosis užsakymų portfeliai ir neblogės mokėjimų drausmė. Vis dėlto didžiausia rizika išliks įmonėms, dirbančioms su mažomis maržomis, turinčioms didelę skolų naštą arba priklausomoms nuo kelių stambių projektų. Todėl verslui rekomenduojama nuolat stebėti partnerių mokumą, atsiskaitymų terminus, skolų dinamiką ir galimus turto areštus.

Kuro kainos ir brangus finansavimas didina spaudimą verslui

Pasak A. Potelio, vienas svarbiausių rizikos veiksnių išlieka kuro kainų svyravimai. Jie labiausiai paveikia transporto sektorių, tačiau jų poveikį jaučia ir statybų, prekybos bei apdirbamosios pramonės įmonės. Brangesnis ir nepastoviai kainuojantis dyzelinas didina logistikos, tiekimo, technikos eksploatavimo bei statybos darbų sąnaudas. Įmonės, negalinčios šių kaštų greitai perkelti klientams, susiduria su mažėjančiu pelningumu, augančiomis skolomis ir didesne nemokumo rizika.

Papildomą spaudimą verslui daro ir vis dar aukštos finansavimo sąnaudos. Nors „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos sumažėjo, paskolų, lizingo, faktoringo ir apyvartinio finansavimo kaštai daugeliui įmonių išlieka reikšmingi. Tai ypač svarbu verslams, dirbantiems su nedidelėmis maržomis arba nuolat naudojantiems skolintas lėšas. Finansavimo kaina tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių įmonių atsparumą trumpalaikiams pajamų svyravimams ar vėluojantiems klientų mokėjimams.

Prie šių iššūkių prisideda ir infliacijos poveikis. Auga darbo užmokesčio, logistikos, nuomos, remonto ir kitų kasdienių veiklos sąnaudų lygis, o sumažėjusi gyventojų perkamoji galia silpnina vidaus paklausą. Tai tiesiogiai veikia prekybą, tačiau per mažėjančius užsakymus ir atsiskaitymų vėlavimus neigiamas poveikis persiduoda ir statybos bei transporto sektoriams.

Transporto sektorius išlieka itin jautrus rinkos svyravimams

Vienu jautriausių sektorių išlieka transportas ir saugojimas. Šiuo metu „Creditinfo Lietuva“ yra užfiksavusi 68 įmonių perėjimus į bankrutuojančią būseną, o metų pabaigoje šis skaičius gali išaugti iki 125. Palyginimui, 2025 m. tokių atvejų buvo 86.

Pasak A. Potelio, sektorių labiausiai veikia svyruojanti krovinių paklausa, spaudimas pelningumui, augančios kuro ir darbo sąnaudos, ilgi atsiskaitymų terminai bei priklausomybė nuo eksporto rinkų. Didžiausią riziką patiria mažesnės įmonės, kurių apyvartinis kapitalas yra ribotas.

Ekspertas pabrėžia, kad artimiausiais mėnesiais transporto įmonėms svarbiausia bus ne tik didinti pardavimus, bet ir efektyviai valdyti pinigų srautus, atsiskaitymų terminus bei finansinius rezervus. Riziką mažinti gali padėti sisteminga verslo partnerių stebėsena, įmonių reitingavimas ir nuolatinis jų finansinės būklės monitoringas.

Prekybos sektoriuje prognozuojama daugiausia bankrotų

Didžiausia bankrotų rizika šiemet prognozuojama didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Šiuo metu bankroto procese arba ties jo riba yra 121 įmonė, o pagal dabartines tendencijas metų pabaigoje tokių atvejų gali būti apie 226. Tai būtų daugiau nei 2025 m., kai buvo užfiksuoti 213 bankrotų.

Papildomą nerimą kelia auganti areštų vertė. Nors 2026 m. prekybos sektoriuje užfiksuoti 443 areštai, jų bendra suma jau siekia apie 40,4 mln. eurų. Pernai buvo registruoti 854 areštai, tačiau jų vertė sudarė 27,6 mln. eurų. Vidutinė vieno arešto suma per metus išaugo beveik tris kartus – nuo maždaug 32 tūkst. iki 91 tūkst. eurų. Tai rodo, kad nors areštų skaičius mažėja, finansinių įsipareigojimų mastas didėja.

Anot A. Potelio, prekybos sektorių labiausiai slegia mažėjančios maržos, lėtesnis vartojimo atsigavimas, didelis atsargų finansavimo poreikis, augančios logistikos, nuomos ir darbo sąnaudos bei intensyvi konkurencija. Prie šių veiksnių prisideda ir sezoniškumas, todėl net nedidelis pardavimų sumažėjimas gali greitai sukelti likvidumo problemų. Dėl šios priežasties verslui rekomenduojama nuolat stebėti ne tik pardavimų apimtis, bet ir skolų dinamiką, mokėjimų drausmę bei partnerių finansinės būklės pokyčius.