Skyriaus vedėja pastebi, kad Darbo kodeksas nenumato šių mokymų atlikimo būdo ir formos, taigi siekdamas mokymų efektyvumo ir prieinamumo mokymų būdus ir formą darbdavys pasirenka pagal įmonės veiklos pobūdį, darbuotojų užimtumą, darbo funkcijų pobūdį ir pasiteisinusią įmonės mokymų organizavimo praktiką.

Anot L. Mironovienės, mokymai gali vykti pasitelkiant tiek vidinius, tiek išorinius žmogiškuosius išteklius, taip pat nėra svarbi jų forma – mokymai gali būti tiek nuotoliniai, tiek – kontaktiniai. Kontaktiniai mokymai dažnai apima ir praktinius užsiėmimus, kurie leidžia dalyviams išbandyti naujus įgūdžius ir gauti realią patirtį. Tokie mokymai – itin naudingi, kadangi praktinis pažinimas padeda pritaikyti mokymąsi prie realių situacijų ir skatina įgytus įgūdžius įsisavinti efektyviau.

Mokymų faktas turėtų būti tinkamai užfiksuotas įmonės, įstaigos, organizacijos vidiniuose dokumentuose, kad darbdavys galėtų įrodyti Darbo kodekse numatytos pareigos vykdymą.

Vyriausioji darbo inspektorė pastebi, kad neretai darbdaviai Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą pareigą organizuoti darbuotojams mokymus visiškai nepagrįstai sutapatina su kita pareiga, kuri reglamentuota Darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalyje ir taikoma tik darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, tai yra su pareiga patvirtinti ir paskelbti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką.

Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika gali būti paskelbta įvairiais būdais – tiek ją pristatant darbuotojų susirinkime, tiek pasirašytinai supažindinant arba paskelbiant viešai įmonės intranete. Tačiau toks Smurto ir priekabiavimo politikos paskelbimas neatitinka Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų mokymų.

L. Mironovienė atkreipia dėmesį, kad mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje bei Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos paskelbimas, tai yra informavimas apie smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką ar supažindinimas su ja, skiriasi pagal tikslus ir turinį.

Mokymai skirti padėti darbuotojams identifikuoti, suprasti ir veiksmingai reaguoti į psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejus ir turi apimti temas, susijusias su psichologinio smurto ir priekabiavimo darbe formomis, jų pasekmėmis, konfliktų sprendimo strategijomis, tinkamo (etiško) bendravimo būdais, atvejų analize ir diskusijomis, kad dalyviai įgytų reikalingų kompetencijų.

Informavimas apie Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką ar supažindinimas su ja skirtas darbuotojams suprasti minėtos politikos, teisės aktų ir įvairių procedūrų dėl smurto ir priekabiavimo prevencijos turinį ir apima atitinkamus teisinius aspektus, pavyzdžiui, kaip teisės aktai apibrėžia psichologinį smurtą ir priekabiavimą, kokią numato atsakomybę už šiuos veiksmus ir panašiai.

Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja L. Mironovienė pabrėžia, kad Darbo kodeksas nenumato šių mokymų atlikimo dažnumo, tačiau, anot jos, kiekvienas darbdavys tokius mokymus turėtų vykdyti periodiškai ir atnaujinti atsižvelgdamas į tuo metu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatytą psichosocialinių veiksnių riziką, gautus darbuotojų skundus ir pranešimus apie kolegų netinkamą elgesį darbe, patirtą smurtą ar priekabiavimą ir kita.