VDI praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai į darbą iškviečiami skubiai, jiems pateikiami dokumentai neva „dėl klaidų", o realiai – pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokiose situacijose darbuotojai neretai net nesupranta, ką pasirašo, o tik vėliau sužino, kad darbo santykiai nutraukti. Ypač jautrūs atvejai – kai iki pensijos darbuotojui lieka vos keleri metai.

Spaudimas ar apgaulė – ne teisėtas atleidimas

„Darbdavys neturi teisės versti darbuotoją rašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru ar gauti jo parašo apgaulės būdu. Teisėtas yra tik toks darbo sutarties nutraukimas, kuris atitinka tikrąją darbuotojo valią ir yra paremtas jo laisvu sprendimu", – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Pasak jo, darbdavio daromas spaudimas, skubinimas, grasinimai ar dokumentų pateikimas klaidinančiomis aplinkybėmis yra neteisėti veiksmai. Nustačius, kad darbuotojas buvo priverstas pasirašyti prašymą išeiti iš darbo arba jo parašas gautas apgaulės būdu, atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu.

Tokiu atveju darbuotojas gali būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, jam gali būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės prastovos laiką, taip pat – turtinė ir neturtinė žala. Be to, darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimus.

Kada ir kaip galima atšaukti prašymą?

Jeigu darbuotojas supranta, kad prašymą nutraukti darbo sutartį pasirašė neapgalvojęs arba ne iki galo suvokdamas pasekmes, jis turi teisę per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos jį atšaukti, jeigu darbo sutartis dar nėra nutraukta. Vėliau prašymas gali būti atšaukiamas tik darbdaviui sutikus (Darbo kodekso 55 straipsnio 2 dalis).

Jeigu darbo sutartis jau nutraukta, darbuotojas turi teisę ginčyti atleidimą kaip neteisėtą.

Kaip įrodyti, kad sprendimas nebuvo laisvas?

Jeigu prašymas nutraukti darbo sutartį neatitiko tikrosios darbuotojo valios, tai įrodyti turi pats darbuotojas. Dėl neteisėto atleidimo į darbo ginčų komisiją galima kreiptis per 1 mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

VDI atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose itin svarbu rinkti įrodymus: išsaugoti elektroninius laiškus, žinutes, galimus pokalbių įrašus, taip pat liudytojų parodymus, galinčius patvirtinti darbdavio daromą spaudimą, grasinimus ar klaidinimą.

Ką daryti patiriant spaudimą?

VDI konsultacinėje veikloje nuolat sulaukia darbuotojų klausimų dėl darbdavių spaudimo išeiti iš darbo savo noru. Nors atskiros statistikos apie tokius atvejus nėra renkama, VDI praktika rodo, kad tokių situacijų mastas palaipsniui mažėja, tačiau problema išlieka aktuali.

„Darbuotojams rekomenduojame neskubėti pasirašyti jokių dokumentų, ypač jei jie pateikiami skubiai ar be aiškaus paaiškinimo. Visada verta išsamiai susipažinti su dokumentų turiniu ir pasikonsultuoti", – pažymi Š. Orlavičius.

Jeigu darbuotojui daromas psichologinis spaudimas, naudojamas mobingas ar apgaulė, jis turi teisę kreiptis su skundu į VDI arba ginti savo teises darbo ginčų komisijoje. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, dokumentus ir įrodymus.