Mažiau žūčių, bet pavojai niekur nedingo

2026 m. balandžio 9 d. duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 34 sunkūs ir 5 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Neįskaičiuojant eismo įvykių – 34 sunkūs ir 3 mirtini atvejai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kai buvo fiksuoti 34 sunkūs ir 7 mirtini nelaimingi atsitikimai (be eismo įvykių), akivaizdus mirtinų atvejų mažėjimas, tačiau sunkių traumų skaičius nesikeičia.

Pasak Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Apolinaras Škikūnas, ši situacija yra dviprasmiška: mažėjantis žūčių skaičius rodo prevencijos efektyvumą, tačiau stabilus sunkių traumų lygis signalizuoja apie nepakitusią rizikų struktūrą, kuri bet kada gali baigtis mirtimi.

Bendras nelaimingų atsitikimų dažnumo koeficientas siekia 2,9, o mirtinų – 0,4 (be eismo įvykių – 0,3). Tai rodo, kad pavojingų situacijų mastas darbo vietose iš esmės nesikeičia.

Pavojingiausios veiklos – tos pačios

Analizuojant nelaimingus atsitikimus pagal atliekamus darbus, ryškiausiai išsiskiria sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo veiklos – čia 2026 m. pradžioje užfiksuota net 10 sunkių nelaimingų atsitikimų.

Reikšminga rizika išlieka ir judant darbo aplinkoje – 6 sunkūs atvejai. Statybos ir remonto darbuose registruoti 4 atvejai, o dirbant su techninėmis priemonėmis, mechanizmais bei medienos apdirbimo srityje – po 2 atvejus.

Mirtini nelaimingi atsitikimai šiemet fiksuoti elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo darbuose, judant teritorijoje bei dirbant su mechanizmais – po vieną kiekvienoje grupėje. Dar 2 mirtini atvejai susiję su eismo įvykiais už įmonės ribų.

A. Škikūnas pabrėžia, kad didžiausios rizikos kyla ten, kur darbai susiję su judėjimu, krovinių valdymu ir technika – būtent šiose srityse klaidos kaina yra didžiausia.

Sektoriai, kuriuose rizika didžiausia

Pagal ekonomines veiklas daugiausia sunkių nelaimingų atsitikimų registruota apdirbamojoje pramonėje (8 atvejai), transporto ir saugojimo (7 atvejai) bei statybos sektoriuje (7 atvejai). Taip pat išsiskiria prekybos ir transporto priemonių remonto veikla, kur fiksuoti 4 sunkūs atvejai.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų kontekste pavojingiausias išlieka statybos sektorius – čia registruoti 3 mirtini atvejai. Po vieną mirtiną nelaimę įvyko apdirbamojoje pramonėje bei vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo srityse.

Pasak VDI, šie duomenys nėra atsitiktiniai – jie rodo pasikartojančias, sistemines problemas, susijusias su darbų organizavimu, rizikos vertinimu ir vidine kontrole.

„Vizija nulis“ – ne deklaracija, o praktika

Lyginant 2023–2026 m. duomenis, nelaimingų atsitikimų struktūra iš esmės nesikeičia. Tai reiškia, kad pavojingiausios veiklos išlieka tos pačios, o prevencinės priemonės dažnai yra nepakankamos arba taikomos formaliai.

VDI akcentuoja, kad sauga darbe prasideda ne nuo dokumentų, o nuo realių sprendimų: kaip planuojami darbai, kaip vertinamos rizikos, kaip vykdoma kontrolė ir kaip laikomasi taisyklių kasdienėje veikloje. Būtent šių grandžių silpnumas dažniausiai ir lemia nelaimingus atsitikimus.

Kampanija „Vizija 0“ kviečia darbdavius ir darbuotojus iš esmės peržiūrėti požiūrį į saugą. Kaip pabrėžia A. Škikūnas, tai nėra siekis pagerinti statistiką – tai įsipareigojimas užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas saugiai grįžtų namo.

Galutinis tikslas nesikeičia – nulis žūčių darbe.