Ikiteisminį tyrimą organizuoja Europos prokuratūros Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, o atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Darbuotojų mokymai galėjo būti fiktyvūs

Tyrimo duomenimis, 2019 m. Klaipėdoje registruota bendrovė pradėjo įgyvendinti darbuotojų mokymo projektą pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“. Per dvejus metus buvo numatyta apmokyti 180 darbuotojų ir kelti jų kvalifikaciją.

Projektui pasibaigus, vienas bendrovės darbuotojas kreipėsi į Europos socialinio fondo agentūrą (ESFA) ir pranešė, kad mokymai iš tikrųjų nevyko, o iš darbuotojų buvo renkami tik parašai, esą patvirtinantys jų dalyvavimą. Įtariama, kad ESFA teikti galimai suklastoti mokymų dalyvių sąrašai ir kiti dokumentai, kuriais grindžiami mokėjimo prašymai. Dėl šio projekto galėjo būti padaryta beveik 270 tūkst. eurų žala ES biudžetui.

Daugiau kaip 1 mln. eurų išmokėta plėvelių prototipams kurti

Tyrimo metu nustatyta, kad ta pati bendrovė pradėjo įgyvendinti dar vieną ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą. Jis pradėtas 2024 m. birželį, o baigti numatytas 2026 m. gruodį.

Projekto tikslas – kartu su partneriais sukurti visiškai perdirbamų, skaidrių, didelio barjeriškumo deguoniui mono-APET plėvelių gaminių prototipus. Bendra projekto vertė viršijo 1,5 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip 1,07 mln. eurų jau buvo išmokėta vykdytojams.

Įtariama, kad projekto veiklos galėjo būti nevykdomos arba vykdomos nesilaikant patvirtintų sąlygų. Taip pat nustatytas jau gautos paramos lėšų judėjimas tarp su bendrove susijusių juridinių ir fizinių asmenų. Tyrimas atliekamas dėl galimo kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

Atliktos 25 kratos, areštuotas turtas už 15 mln. eurų

Siekdami surinkti įrodymus, daugiau kaip 100 FNTT pareigūnų atliko 25 kratas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. Apklausti 64 liudytojai, įtarimai pareikšti 12 asmenų. Dviem įtariamiesiems skirta kardomoji priemonė – dviejų mėnesių suėmimas.

Tyrimo metu laikinai apribota įtariamųjų nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia 15 mln. eurų.

Už kreditinį sukčiavimą, padarius labai didelę žalą, gali būti skiriama iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to padaryta labai didelė žala, gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Taikoma nekaltumo prezumpcija: asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka ir nepripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.