Kaip rašoma Generalinės prokuratūros pranešime, 2018 m. gegužę Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) paskelbtą viešojo pirkimo konkursą dėl minėtų konteinerių įsigijimo bei jų aikštelių įrengimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje laimėjo Kaune registruota įmonė. Su įmone buvo pasirašyta prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartis, kurios vertė siekė daugiau kaip 4 mln eurų. Mieste turėjo būti suprojektuotos 289 pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės ir jose sumontuota per 1000 konteinerių.

Kauno įmonės direktorius, kad įsigaliotų pasirašyta sutartis, privalėjo pateikti Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantinį ar draudimo bendrovės laidavimo raštą dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo beveik 355 tūkst. eurų sumai.

Galimai padarytos nusikalstamos veikos paaiškėjo po to, kai pažeidus esmines sutarties sąlygas ŠRATC vienašališkai nutraukė sutartį su minėta Kauno įmone ir kreipėsi į teismą dėl sutarties neįvykdymo. Tuomet ir paaiškėjo, kad bankas negali išmokėti beveik 355 tūkst. eurų garantinės sumos už sutarties neįvykdymą, nes Kauno įmonės direktoriaus pateikti garantiniai raštai yra suklastoti.

Pareigūnai išsiaiškino, kad įmonės direktorius, siekdamas išvengti turtinės prievolės, t. y. sumokėti sutarties įvykdymo užtikrinimą, panaudodamas žinomai netikrus dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, galimai suklastojo vieno Lietuvos banko garantinius raštus. Per dvejus sutarties vykdymo metus tokius netikrus dokumentus įmonės direktorius teikė kasmet – iš viso tris kartus.

Kauno verslininkui pareikšti kaltinimai dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu pagal BK 300 str. 3 d. (apysunkis tyčinis nusikaltimas) ir dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. (sunkus tyčinis nusikaltimas). Nuo š. m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, veika dėl sukčiavimo, kai padaryta žala viršija 900 MGL (45 000 Eur) įtvirtinta BK 182 str. 3 d., todėl teisminio nagrinėjimo metu, veiką dėl sukčiavimo šioje baudžiamojoje byloje bus prašoma kvalifikuoti pagal BK 182 str. 3 d. Už pastarąją nusikalstamą veiką kaltinimų sulaukė ir juridinis asmuo – verslininko vadovaujama įmonė.

Už dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Už sukčiavimą, pagal BK 182 str. 3 d., numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.