Darnaus miestų vystymosi koncepcijoje numatyta, kad, planuojant miestų infrastruktūrą, turėtų būti svarbu išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę bei gamtos ir kultūros paveldą.

Dabar daug ir plačiai kalbama apie darnaus urbanistinio vystymosi svarbą, vis dažniau keliamas klausimas – kaip teisingai atrinkti statybines medžiagas, atitinkančias darnaus vystymosi koncepciją. 

Reikėtų problemą skaidyti dalimis, siaurinti užduotį, tada pasirinkti vieną ar kelis iš siūlomų problemos sprendimo būdų. Pavyzdžiui, oro tarša miestuose – viena didžiausių problemų. Pagrindinis akcentuojamas rodiklis yra dulkės (kietosios dalelės). Ne mažiau svarbus užterštumo rodiklis – NOx (azoto oksidais). Azoto oksidai yra vieni iš keturių teršalų, kuriuos gamina vidaus degimo varikliai. Kiti teršalai – tai anglies monoksidas (CO), angliavandeniliai (HC) ir sieros dvideginis (SO₂). Azoto oksidai mažai pastebimi, bet tai daugelio kvėpavimo takų ligų priežastis (pavyzdžiui, astmos). Paskutiniaisiais metais atliekant taršos tyrimus aiškėja, kad Vilniuje oro tarša NOx yra gal net aktualesnė problema nei užterštumas kietosiomis dalėlėmis.

Švari gamta yra ne tai, ką tu gavai iš protėvių, o tai, ką pasiskolinai iš savo vaikų.

Kęstutis Girdzijauskas

Azoto oksidus sunku techniškai surinkti, pagrindiniai taršos skleidėjai yra automobiliai. Riboti automobilių eismą – tolygu politinei savižudybei (nors ir tokių sprendimų priimti bandoma). Pasitaiko dar ir egzotiškesnių atvejų – žmonės šneka, kad viename iš Lietuvos didmiesčių NOx matavimo stotys sustatytos ant kalnų, o dar ir miegamuosiuose rajonuose. Kas paneigs, kad tai padaryta tam, kad būtų kuo geresni rezultatai, nes už juos mes atsiskaitome ES? Tada „viskas gerai“– „tobulas oras“, galima leisti kirsti miškus, mažinti parkų plotus miestuose, nes juk oro taršos rodikliai yra geri. 

O ką visgi daryti, kad nors kiek galima būtų sušvelninti NOx poveikį?

Pasidomėkime kaip sprendžiama ši problema Europoje. Vokiečių kompanija NELSKAMP sukūrė betonines stogo čerpes „Climalife“, kurios perdirba ore esančius NOx, paversdamos juos nitratais, kurie prilimpa prie stogo. „Climalife“ čerpės yra padengtos specialiu „Longlife“ paviršiumi, kuris nuplauna prilipusius prie stogo nitratus. Lietaus vandens nuotekos sudaro iki 10 proc. leistino nitratų kiekio geriamam vandeniui. Ši ekosistema puikiai veikia. Taip mažiausiai 30 metų galima „valyti“ miestus ir miestelius. Kiek gi išvalo oro toks stogas? 200 kv. m stogas išvalo teršalų per metus tiek, kiek jų išmeta „Euro4“ variklį turintis lengvasis automobilis, kuris nuvažiuoja 17000 km per metus. 

Jei valstybė ryžtųsi sukurti NOx perdirbimui skirtą kompensacinį fondą ir kompensuotų bent po 5 €/kv. m stogo, galėtų paskatinti žmones investuoti į aktyvią aplinkosaugą.

Betoninėmis ir keraminėmis čerpėmis dengti pastatai yra ilgaamžiškesni, o tai didina gyventojų pasitenkinimo indeksą, kelia šalies ilgalaikį konkurencingumą. Galima remtis ir Vokietijos pavyzdžiu, kur privaloma visuomeninius pastatus (ligonines, mokyklas ir vaikų darželius) dengti „Climalife“ čerpėmis. Betoninės čerpės „Climalife“ kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir įparsta stogo danga, bet valo orą, yra pritaikyta permainingam Lietuvos klimatui.

Atliekant čerpių stogo renovaciją, Vokietijos gamintojas „Nelskamp“ gali pasiūlyti įrengti ant stogų saulės jėgaines (fotovoltinės jėgaines) ir hibridinių modulių saulės šildymo sistemas. Visi „Nelskamp“ stogai su saulės jėgainėmis pasižymi efektyvumu ir estetika, turi plačią spalvinę gamą, tinka naujai statybai ir senamiesčių stogų renovacijai.

Sveika aplinka, švarus oras, žemė, vanduo, biologinė įvairovė daro tiesioginę įtaką žmonių gyvenimo kokybei. Kaip tai pasiekti mūsų miestuose ir kaimuose? Į šiuos klausimą greito atsakymo nereikia tikėtis, nes tai verčia mus keistis, keistis kokybiškai iš vidaus. Pokyčiai, kartais labai sunkūs, yra labai reikalingi. Mes savo ruožtu raginame – tobulėkime kartu su UAB „Progressus group“. 

UAB „Progressus group“ inf.