Nustatyta, kad Vilniuje ir Kaune apie 50 proc. daugiabučių nėra skelbiama informacija dėl jų administravimo. Didelę dalį šių daugiabučių galimai administruoja su statytojais susiję, jų paskirti administratoriai, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato.

STT praneša nustačiusi ydingą praktiką, kad naujai pastatytų daugiabučių namų statytojai savo nuožiūra pasamdo (paskiria) namui administratorių, nors tokios galimybės teisės aktai nenumato. Pagal teisės aktus daugiabutį gali administruoti tik savininkų bendrija arba savininkai pagal jungtinės veiklos sutartį, arba savivaldybės paskirtas administratorius.

Teisės aktai numato, kad jei per 1 mėnesį nuo daugiabučio pastatymo ir įregistravimo butų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas turi raštu kreiptis į savivaldybę, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka paskirtų administratorių.

STT išanalizavusi 2018–2021 metų laikotarpio Registrų centro, Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybių duomenis, praneša nustačiusi, kad Vilniaus mieste pastatyti (užbaigti) ir įregistruoti 308 daugiabučiai namai, tačiau iš jų dėl 141 daugiabučio namo neturima duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą. Kauno mieste 2018–2021 metais pastatyti (užbaigti) ir įregistruoti 107 daugiabučiai namai, tačiau iš jų dėl 48 daugiabučių namų neturima duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą.

Iš gautų duomenų analizės darytina išvada, kad didelę dalį šių daugiabučių (dėl kurių neturima minėtų duomenų apie administravimą) apeinant teisės aktų nustatytus reikalavimus galimai administruoja su statytojais susiję, jų paskirti administratoriai, dalijasi STT.

Tokių administratorių veiklos ir kontrolės teisės aktai nereglamentuoja, todėl jie gali savo nuožiūra pateikti sąskaitas butų savininkams, neatsiskaitinėti už savo veiklą, savivaldybė tokio administratoriaus veiklos neprižiūri, administratoriui netaikomas veiklos terminas. Be to, toks administratorius gali būti linkęs veikti statytojo interesais, vengti ginti butų savininkų interesus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statinio trūkumų.

STT nustatė ir kaip korupcijos rizikos veiksnį nurodė tai, kad Aplinkos ministro patvirtintos daugiabučių namų administratoriams skirtos paslaugų ir darbų pirkimų taisyklės yra pavyzdinės, dėl šios priežasties administratoriams suteikiama galimybė savo nuožiūra (nebūtinai užtikrinant butų savininkų teisėtus interesus) jas pakeisti ir pasitvirtinti. Be to, šiose taisyklėse nustatytais pirkimo paskelbimo būdais nesiekiama, kad apie pirkimą sužinotų ir juo susidomėtų kuo didesnis skaičius potencialių tiekėjų. Antikorupciniu požiūriu neigiamai vertinama tai, kad teisės aktai nenustato administratoriams draudimo paslaugas ir darbus pirkti iš su administratoriais susijusių ūkio subjektų. Pirkdami paslaugas ir darbus iš su jais susijusių ūkio subjektų, administratoriai galimai neužtikrina konkurencingos kainos, gali būti neišreikalaujama iš paslaugų teikėjo (rangovo) tinkamos paslaugų ar darbų kokybės.

Antikorupcinio vertinimo išvada pateikta Aplinkos ministerijai, kuri per du mėnesius nuo vertinimo gavimo dienos turi viešai (Teisės aktų informacinėje sistemoje) paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Išsamiau su antikorupcinio vertinimo išvada galima susipažinti čia.