Dvigubas atskaitymas – spartesniam pramonės modernizavimui

Siūloma sistema leistų įmonėms per mokestinį laikotarpį sumažinti apmokestinamąjį pelną iki 100 proc., o nepanaudotą lengvatos dalį perkelti į kitus penkerius metus. Lengvata apimtų ne tik technologijų įsigijimą, bet ir jų diegimo, integracijos, testavimo bei darbuotojų apmokymo sąnaudas. Investicijos būtų vertinamos pagal tai, ar jos atitinka nustatytas pažangių technologijų sritis, ar naudojamos ne trumpiau kaip 36 mėnesius ir ar turtas yra naujas, pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus.

Ekonomikos poveikis ir augimo prognozės

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, priemonė galėtų spartinti Lietuvos BVP augimą apie 0,25 proc. punkto kasmet ir prisidėti prie maždaug 1,7 tūkst. naujų darbo vietų kūrimo per metus. Ministerijos vertinimu, tai leistų greičiau modernizuoti pramonę ir didinti jos produktyvumą. Taip pat pabrėžiama, kad ši lengvata yra platesnio konkurencingumo skatinimo priemonių paketo dalis, apimančio plano „3i“ kryptis – investicijas, inovacijas ir institucijas.

Investicijų poreikis ir Europos konkurencingumo kontekstas

EIMIN ekonomistas T. Budreika teigia, kad siūlymas atliepia Draghi Europos ekonomikos konkurencingumo ataskaitos rekomendacijas didinti investicijas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje papildomų investicijų poreikis vertinamas apie 4,5 mlrd. eurų, o ši priemonė, priklausomai nuo įmonių aktyvumo, galėtų kasmet sugeneruoti iki 300 mln. eurų papildomų investicijų. Nors tai nepadengtų viso poreikio, tai būtų reikšmingas žingsnis stiprinant ekonomikos konkurencingumą.

Technologinė transformacija ir robotizacijos atotrūkis

Ministerija akcentuoja, kad Lietuvos pramonė vis dar ženkliai atsilieka pagal robotizacijos lygį. Vokietijoje 10 tūkst. gamybos darbuotojų tenka apie 429–449 robotus, ES vidurkis siekia 219–231, o Lietuvoje – vos 15–20 robotų. Tai sudaro tik apie 9 proc. ES vidurkio. Tuo tarpu Pietų Korėja, Japonija ir Kinija išlieka pasauliniais lyderiais. Dėl šios priežasties, pasak T. Budreikos, spartesnės investicijos į technologijas yra būtinos siekiant išlaikyti konkurencingumą eksporto rinkose ir atsparumą išoriniams ekonominiams sukrėtimams.