Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino savivaldybės sprendimų teisėtumą

Byla buvo nagrinėjama dėl savivaldybės sprendimų išnuomoti valstybinės žemės sklypą bei išduoti statybos leidimą teniso kortų ir susijusios infrastruktūros statybai. Problema kilo dėl to, kad sklypas savivaldybei buvo perduotas konkrečiam tikslui – aerodromo administraciniams ir paslaugų paskirties objektams statyti.

Nors teismas sprendė ir dėl paties leidimo teisėtumo, viena svarbiausių nutarties dalių tapo išaiškinimai apie neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų paskirstymą. Iki šiol praktikoje dažnai dominavo požiūris, kad pagrindinė rizika tenka būtent statytojui, tačiau ši nutartis rodo gerokai platesnį atsakomybės vertinimą.

Atsakomybė negali būti automatiškai perkeliama vien statytojui

Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatė Viktorija Dubovskienė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje itin aiškiai pabrėžė viešojo administravimo subjektų vaidmenį.

„Teismas akcentavo, kad tais atvejais, kai statybos buvo vykdomos remiantis oficialiai išduotais leidimais, atsakomybė negali būti automatiškai perkeliama vien statytojui. Sprendžiant, kas turi padengti statinių nugriovimo, teritorijos atkūrimo ar kitų padarinių šalinimo išlaidas, būtina nustatyti, kokį vaidmenį konkrečioje situacijoje atliko tiek viešojo administravimo subjektai, tiek pats statytojas“, – pažymi V. Dubovskienė.

Nutartyje taip pat akcentuota, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra viešojo administravimo institucijų atsakomybės sritis. Būtent jos vykdo išankstinę statybos priežiūrą ir turi užtikrinti, kad leidimai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Teismas rėmėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika

Kasacinis teismas savo argumentacijoje rėmėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Nutartyje pabrėžta, kad valdžios institucijų klaidos negali būti taisomos neproporcingą naštą perkeliant tik privačiam subjektui.

Pasak V. Dubovskienės, prieš priimant sprendimus dėl statybos padarinių šalinimo pirmiausia turi būti aiškiai nustatyta, kokių institucijų ar konkrečių asmenų veiksmai lėmė neteisėto leidimo išdavimą bei pačios statybos neteisėtumą.

„Teismas aiškiai nurodė, kad prieš sprendžiant dėl statybos padarinių šalinimo būtina identifikuoti konkrečius asmenis ar institucijas, kurių veiksmai lėmė neteisėto leidimo išdavimą bei statybos neteisėtumą“, – sako teisininkė.

Nutartis gali turėti didelę įtaką verslui ir investicinei aplinkai

Anot advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatės, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika gali tapti itin svarbi ateities ginčuose dėl neteisėtų statybų. Teismai vis dažniau vertins ne tik formalų leidimo egzistavimo faktą, bet ir tai, kas realiai sukūrė situaciją, dėl kurios atsirado neteisėtos statybos padariniai.

„Jei privatus subjektas veikė pasitikėdamas valstybės institucijų sprendimais, atsakomybės paskirstymas tampa kur kas sudėtingesnis“, – pažymi V. Dubovskienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad ši praktika gali turėti reikšmingą poveikį investicinei aplinkai ir verslo pasitikėjimui valstybe.

„Verslas pagrįstai tikisi, kad valstybės institucijų išduoti leidimai yra teisėti ir suteikia galimybę saugiai įgyvendinti projektus. Todėl teismai vis dažniau vertins ne vien formalų pažeidimo faktą, bet ir institucijų atsakomybę bei paties investuotojo sąžiningumą“, – teigia ji.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis formuoja reikšmingą praktiką dėl proporcingo atsakomybės paskirstymo tais atvejais, kai statybos vykdomos remiantis vėliau neteisėtais pripažintais statybos leidimais, ir primena, kad valstybės institucijų klaidų pasekmės negali būti automatiškai perkeliamos tik privačiam subjektui.