Decentralizuota, skaitmeninė ir atspari: kaip technologijos keičia Lietuvos energetikos sistemą

Anksčiau energetikos sistema buvo centralizuota, tad gyventojams sunkiai prieinama ir suprantama, o dabar ji pasiekiama praktiškai visiems – kone kiekvienas žmogus gali tapti ne tik energijos vartotoju, bet ir gamintoju, tad žinios apie šią sritį auga.
„Anksčiau energetika asocijavosi su dideliais, centralizuotais elektros gamybos centrais, pavyzdžiui, Elektrėnų, Visagino elektrinėmis, o šiandien elektrinių galima rasti tiesiog ant namų stogų. Turėti saulės jėgainę tampa tarsi trečiąja Lietuvos religija“, – juokauja K. Mirinavičius.
Karolis Mirinavičius.
„Ignitis grupės“ nuotr.
Jis priduria, kad ši tendencija – vis sparčiau į visuomenę įsišaknijanti energetika – šaliai yra labai naudinga ir užtikrina stabilesnę bei patikimesnę energijos gamybą ir tiekimą.Nuo išmaniųjų skaitiklių iki sraigtasparnių su lazeriais
Inovacijos energetikoje apima kur kas daugiau nei saulės elektrines ar vėjo jėgaines. Anot „Ignitis grupės“ specialisto, didžiausi pokyčiai slypi skaitmenizacijoje, duomenų analizėje ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimuose.
Vienas iš pavyzdžių – išmanieji elektros skaitikliai ir mobilioji programėlė, kuri leidžia ne tik stebėti bendrą suvartojimą, bet ir, pasitelkus algoritmus, identifikuoti, kiek energijos namuose sunaudoja skirtingi prietaisai – pavyzdžiui, šaldytuvas, skalbimo mašina ar elektromobilis.
„Kiekvienas įrenginys turi savo unikalų „elektros parašą“. Analizuodami duomenis, mes galime jį atpažinti ir pateikti vartotojui detalią informaciją“, – apie sprendimą, padedantį efektyviau valdyti savo išlaidas, pasakoja K. Mirinavičius.
„Ignitis grupė“ pirmieji regione ėmė taikyti ir lietuvių kurtą DI modelį, kuris padeda užtikrinti darbų ir aplinkos saugą bei apsaugoti darbuotojus nuo netyčinių sužalojimų.
Bendrovės „Agathum“
nuotr.
Kitos inovacijos padeda spręsti ir tokias aktualias problemas kaip elektros tinklų pažeidimai per audras. Siekiant užkirsti tam kelią, pasitelkiami sraigtasparniai su LIDAR lazerinio skenavimo įrenginiais. Jų pagalba sukuriamas trimatis aplinkos modelis, leidžiantis tiksliai identifikuoti medžių viršūnes, keliančias grėsmę elektros linijoms. Pastaruoju metu vis dažniau naudojami ir išmanūs autonominiai dronai, kurie patys pakyla, įvykdo užduotį ir nusileidžia, o tai padeda greičiau ir efektyviau apžiūrėti reikiamas teritorijas, užtikrinti jų apsaugą ir identifikuoti gedimus.Ateities horizontai: žaliasis vandenilis ir branduolių sintezė
Energetikos ateityje laukia dar didesni iššūkiai ir galimybės. Vienas iš jų – žaliojo vandenilio gamyba ir jo pritaikymas energetikoje.
„Kai yra labai saulėta ar vėjuota, saulės ar vėjo jėgainių parkuose periodiškai pagaminame labai daug elektros energijos. Žaliasis vandenilis yra bene vienintelis logiškas būdas šį perteklių išsaugoti ilgesniam laikui ir panaudoti tada, kai jo labiausiai reikia“, – pabrėžia inovacijų vadovas.
KTU iliustracija
„Yra labai daug skirtingų būdų, kaip galima prisidėti prie energetikos transformacijos – jai reikia ne tik inžinierių, bet ir duomenų analitikų, finansų specialistų, verslo vystytojų, teisininkų ir daugybės kitų sričių profesionalų. Lietuva jau dabar yra viena iš sparčiausiai augančių atsinaujinančios energetikos rinkų regione, o iki 2028 metų planuojame pasigaminti tiek energijos, kiek patys suvartojame. Taigi, noriu paskatinti studentus jungtis prie „Ignitis grupės“ programos „EnergySmartSTART“, kuri padės susipažinti ir įsitraukti į energetiką“, – apibendrina „Ignitis grupės“ inovacijų vystymo vadovas K. Mirinavičius.
SKAITMENINIAI SPRENDIMAI























































| www.julija.eu