Remiantis viešųjų atskirųjų želdynų plotų normomis, vienam gyventojui 300 m. atstumu turi tekti ne mažiau nei 10 kv. m. želdynų ploto. Kurortuose šis rodiklis siekia net 22, 5 kv. m., tačiau esama ir tokių vietovių, kur šis rodiklis neįgyvendintas.

Atspindi dokumentų ir realios situacijos skirtumus

Pasak pranešime cituojamo Urbanistikos padalinio vadovo Mindaugo Pakalnio, naujoji švieslentė suteikia unikalią galimybę pamatyti tikrąją situaciją vos keliais mygtukų paspaudimais. „Švieslentę sudaro keli duomenų sluoksniai. Tyrinėjant pasirinktą teritoriją, vos kelių mygtukų bei slankmačio pagalba galima pamatyti, kokią pasirinktos teritorijos dalį želdynai užima dokumentuose ir kokią – iš tiesų. Švieslentė atskleidžia, kurie sklypai miestuose ir miesteliuose yra suformuoti kaip viešieji želdynai, o kurie – apželdinti, bet neįteisinti arba neapželdinti apskritai. Tad šio įrankio pagalba galima nustatyti, kuriose miestų ir miestelių teritorijose gyventojams želdynų trūksta iš tiesų, o kur savivaldybėms tiesiog reikia padirbėti su apželdintų sklypų suformavimu dokumentaliai“, – atkleidžia M. Pakalnis ir priduria, kad naujoji švieslentė – tai unikalus įrankis, prieinamas visoms šalies savivaldybėms ir gyventojams jau dabar.

Kad švieslente naudotis būtų paprasčiau, joje pateikiami du skirtingo detalumo žemėlapiai. Skiltyje „Bendras viešųjų želdynų pasiekiamumas“ pateikiamas šalies žemėlapis, kuriame atvaizduojama, kiek procentų miesto ar miestelio gyventojų viešuosius želdynus pasiekia 300 metrų atstumu. O antrame duomenų sluoksnyje „Želdynų plotas, tenkantis 1 gyventojui“ galima detaliai analizuoti konkrečių mikrorajonų ir net sklypų situaciją, juos lyginti tarpusavyje.

Aplinkos ministerijos 

nuotr.

Tvarios plėtros įrankis

Naujoji švieslentė suteikia galimybę ne tik identifikuoti problemines vietas savivaldybėse, bet ir tampa patogiu įrankiu, leidžiančiu strategiškai planuoti teritorijų plėtrą tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvose. Įrankis naudingas ir tvarios miestų bei miestelių plėtros siekiančioms savivaldybėms, ir tiems nekilnojamojo turto vystytojams, kuriems svarbus gyventojams draugiškos aplinkos kūrimas.

Analizuojant SSVA sukurtą švieslentę, tikslinga žinoti, jog viešųjų želdynų pasiekiamumas žemėlapiuose apskaičiuotas vertinant Registrų centro bendro naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijas bei valstybei priklausančius II grupės miškų plotus. Faktinių želdynų pasiekiamumas atspindi faktinę žaliųjų plotų situaciją, fiksuojant realiai egzistuojančius želdinius ir jų pasiekiamumą 300 metrų atstumu užstatytose miestų bei miestelių teritorijose.

„Tikimės, kad SSVA Urbanistikos padalinio sukurtas įrankis ne tik pasitarnaus efektyviam ir tvariam žaliųjų erdvių planavimui Lietuvoje, bet ir prisidės prie želdynų politikos formavimo šalies mastu apskritai. Atverdami šiuos duomenis, kviečiame savivaldybių darbuotojus, verslo atstovus bei gyventojus aktyviai domėtis juos supančia aplinka, lyginti situaciją skirtingose savivaldybėse ir dalintis gerąja praktika tarpusavyje“, – komentuoja M. Pakalnis.

Švieslentė „Želdynų pasiekiamumas Lietuvos miestuose ir miesteliuose“ yra nemokama.