„Trečiųjų šalių prieiga prie elektros duomenų atveria naujas galimybes kurti pažangius, vartotojui naudingus sprendimus. Matome, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d., kai platforma tapo pasiekiama trečiosioms šalims, Lietuvos rinkoje jau atsirado realių panaudojimo pavyzdžių – nuo energijos vartojimo stebėsenos iki įrankių tvarumo ataskaitoms rengti. Džiugina ir tai, kad ši inovacija skatina prisidėti prie efektyvesnės energetikos ekosistemos“, – sako pranešime cituojama ESO atstovė ryšiams su žiniasklaida Rasa Juodkienė.

Ji pasakoja, kad „Data Hub“ platforma buvo sukurta dar 2020 metais ir skirta nepriklausomiems elektros tiekėjams. Jie iki šiol gali gauti potencialių ir esamų klientų suvartojimo duomenis, balansavimo ataskaitas ir klientų sąskaitų formavimui reikalingus sąskaitybos duomenų paketus.

Prieigą prie elektros suvartojimo duomenų suteikia ESO, o patys duomenys platformoje tvarkomi laikantis BDAR ir kitų teisės aktų, o duomenų saugumui užtikrinti naudojamos tokios priemonės kaip dviguba autentifikacija, duomenų šifravimas, nuasmeninimas ir prieigos teisių valdymas. Be to, trečiosios šalys duomenis gauna tik gavus kliento sutikimą – ESO savitarnoje galima matyti, kokiai trečiajai šaliai yra suteiktas sutikimas, o jį pašalinti galima kreipiantis į pačią trečiąją šalį. Ši praktika jau išmėginta tokiose Europos šalyse kaip Nyderlandai, Suomija, Estija ir Danija.

Sparčiai populiarėja

„Data Hub“ įgalina tokius procesus kaip tiekėjo ar savininko keitimas, sutarties nutraukimas, tarifų plano keitimas, atjungimo/įjungimo iniciavimas. Duomenys taip pat leidžia kurti aktualius sprendimus bei paslaugas rinkai. R. Juodkienė pastebi, kad dėl savo privalumų – suteikiamo lankstumo ir greito prisitaikymo prie rinkos pokyčių – platforma greitai populiarėjo ir skaidri bei saugi prieiga prie duomenų pradėta organizuoti trečiosioms šalims.

ESO nuotr.

Teisinį pagrindą tam užtikrino 2024 m. birželio 25 d. įsigalioję Elektros energetikos įstatymo pakeitimai. Įtvirtinus platformą kaip oficialų energijos rinkos elementą, vystantis rinkai prie platformos prisijungė vis daugiau rinkos dalyvių – ne tik nepriklausomi tiekėjai, bet ir trečiosios šalys. Jos, gavus vartotojų sutikimą, gali pasiekti energijos suvartojimo istoriją iki 36 mėnesių.

Sprendžia tvarumo ataskaitų klausimą

Viena tokių trečiųjų šalių – verslo informacijos teikėjas Baltijos šalyse „Creditinfo“, kuris šių metų birželio mėnesį pristatė „Creditinfo Baltic ESG Hub“ paslaugą. Su ja į vieną atsakymą sujungiami audituojami ir suvienodinti ESG duomenys iš daugiau nei 20 susijusių šaltinių apie bet kurią įmonę ar nekilnojamojo turto objektą Baltijos šalyse.

APVA nuotr.

„Ilgą laiką įmonės ir bankai buvo priversti remtis rankiniais tyrimais, vertinimais, metinėmis ataskaitomis ir klientų apklausomis. Informacijos rinkimas užimdavo daug laiko ir dažnai lėmė nevienodą duomenų kokybę. Be to, tokius duomenis sunku ir brangu audituoti, o jų patikimumas tolesnei analizei – ribotas. Mūsų įrankis supaprastina įmonių prieigą prie duomenų, sumažina sąnaudas bei pagerina analizės ir audito galimybes. Ir toliau bendradarbiaujame su bankais ir įvairių sektorių įmonėmis visose Baltijos šalyse integruojant šį įrankį į jų procesus bei toliau plečiant funkcionalumą“, – apie paslaugą kalba pranešime cituojamas Mats Rosenberg, „Creditinfo“ tvarumo vadovas Baltijos šalims.

Kaip akcentuoja specialistas, inovacijos atsiradimą lėmė tai, kad būtina suprasti įtakos veiklai galinčias turėti aplinkosaugines rizikas. Be to, finansų sektoriui vis svarbiau įvertinti savo veiklos poveikį aplinkai. Vieni tokių rodiklių – savo veiklos anglies dioksido emisijų apskaičiavimas ir tiekimo grandinės sukeliamos taršos įvertinimas. Didžiąja dalimi emisijos ir tarša susiję su energijos vartojimu – elektra, gamtinėmis dujomis, centralizuotu šildymu ir transportu.

Freepik nuotr.

Kaip teigia įmonės „Creditinfo" Komercijos skyriaus vadovas Lietuvai Artūras Potelis, kol kas įmonės dar neskuba taikyti ESG reikalavimų, tik domisi, kokie yra galimi sprendimai. „Kol dar nėra aiškesnių reguliavimo standartų, nėra aišku, ką įmonės pasirinks daryti. Šiuo metu vyksta tik diskusijos, kurios įmonės turi atsiskaityti dėl ESG taikymo", – akcentuoja A. Potelis.

Vieno langelio principas

Vienas gerųjų tokios „Data Hub" panaudojimo pavyzdžių – ESO ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius" (VASA) bendradarbiavimas. Įmonės sutarė dėl paprastesnio proceso klientams, kurie nori pasinaudoti lengvata atliekų tvarkymui nenaudojamuose objektuose.

„ESO ir VASA sutarus dėl bendradarbiavimo, informacija apie elektros energijos suvartojimą nenaudojamuose objektuose bus perduodama tiesiogiai. Tokia vieno langelio praktika taupo laiką, yra paprastesnė ir patogesnė klientui", – sako ESO atstovė spaudai Rasa Juodkienė.

ESO ir VASA sutarė dėl tiesioginio informacijos gavimo apie elektros energijos suvartojimą nenaudojamuose nekilnojamojo turto objektuose. VASA klientams, kuriems taikoma turto nenaudojimo lengvata, užteks pateikti pasirašytą sutikimą – nebereikės patiems kreiptis į ESO ar elektros energijos tiekėją ir rinkti duomenų apie suvartotą elektros energiją.

Gavusi kliento sutikimą, visus reikalingus veiksmus atliks VASA – duomenys bus automatiškai gaunami iš ESO. Sutikimo formą galima atsisiųsti čia: https://bit.ly/ESOsutikimas.

R. Juodkienė priduria, kad ateityje „Data Hub" panaudojimo galimybių greičiausiai tik daugės. Ypač kai platformą įmanoma panaudoti naujų paslaugų ir inovacijų kūrimui energetikos rinkai bei net moksliniams tyrimams ir statistiniams vertinimams atlikti.