Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų užfiksuota nuošliauža. Blogėjanti kalno būklė, kaip pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus, buvo stebima jau nuo praeitos savaitės, todėl kalną tvarkantis Lietuvos nacionalinis muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis galimoms nuošliaužoms. Avarijos likvidavimo darbai jau pradėti. Įvykusi nuošliauža nekelia grėsmės kalno stabilumui.

Įvykusios nuošliaužos vietą apžiūrėję specialistai rengia stabilizavimo planą, projektuojamos papildomos priemonės šlaitui stabilizavimui ir deformacijos plėtimosi stabdymui. Darbai pradėti nedelsiant pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį.

Situacija nuolat stebima, jei atsirastų, nauji plyšiai, kaip pranešama, nedelsiant būtų stabdomi prevencinėmis priemonėmis. Tuo tarpu stabdyti slenkantį paviršinį gruntą nebūtų prasmės – tokios nuošliaužos daro žalą vizualinei kalno išvaizdai, bet esmingai neatsiliepia viso kalno stabilumui. Ilgalaikių darbų metu jis vis tiek būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių.

Kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tačiau didžiausią nerimą kelia kasdien matuojamas kalne susikaupusio vandens lygis, kuris pradeda išsikrauti per šlaitus ir taip mirkyti nestabilų supiltinį gruntą.

Tikimasi, kad suveiks taikomos laikinos stabilizavimo priemonės ir pokyčiai kalne neįvyks, tačiau naujų įtrūkiu ir nuošliaužų galimybė neatmetama. Kaip ir šiuo atveju, tai neįvyktų netikėtai – apie galimus pokyčius iš anksto įspėtų kalne įdiegta monitoringo sistema ir būtų galima tam pasiruošti.

Reziumuodamas esamą situaciją, S. Kairys sako į ją žvelgiantis su nerimu, bet be panikos: „Tai nemaloni žinia, kuriai buvo pasiruošta. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima nuo praėjusios savaitės, todėl muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis tokiems galimiems scenarijams. Visos susijusios institucijos apie tai buvo informuotos laiku, visos susijusios institucijos aptarė galimus sprendimus. Atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia – tai svarbiausia. Priminsiu, kad ekstremali situacija Gedimino kalne niekur nebuvo dingusi – ji tebesitęsia, avarinė būklė yra likviduojama. Orai dabar šiuo aspektu ypač nedėkingi, todėl drįsiu sakyti, kad nuošliaužos tokiame kontekste yra sunkiai išvengiamos. Labai apmaudu, kad šio kalno tvarkybos ir būklės stabilizavimo darbai buvo suplanuoti neteisingai, pasirenkant finansavimo šaltinių ES lėšas. Tai iš esmės apsunkino ir prailgino visą procesą, tuo labiau kad ginčas atsidūrė teisme ir kompleksiniai kalno sutvarkymo darbai vėluoja.“ 

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.