NŽT praėjusį gruodį po maždaug pusantrų metų trukusio teisminės mediacijos proceso pasirašė taikos sutartį su bendrove „SKR Baltic“ dėl daugiau nei 8 hektarų sklypo pardavimo už 7,3 mln. Eur. Taikos sutartimi baigtas dar 2018 m. pabaigoje pradėtas teisminis ginčas dėl šio sklypo nuomos.

Žemės ūkio ministerijos manymu, kaip rašoma pranešime, NŽT, vykdydama mediaciją ir pasirašydama taikos sutartį, pažeidė viešąjį interesą, o žala valstybei gali viršyti 1,5 mln. Eur.

Nors NŽT ir „SKR Baltic“ ginčas teisme vyko dėl žemės sklypo nuomos, o NŽT teigė, kad bendrovei gali būti be aukciono išnuomotas ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis, reikalinga statinių, kurie priklauso „SKR Baltic“, eksploatavimui, taikos sutartyje numatyta visą sklypą parduoti.

Įtarimų kelia ir kaina, kaip rašoma pranešime, už kurią sklypas parduodamas – 7,3 mln. Eur. Oficialiais šių metų Registrų centro duomenimis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu 8,9 mln. Eur – daugiau nei 1,5 mln. Eur didesnė nei taikos sutartyje nurodyta kaina.

Bendrovei „SKR Baltic“ žemės sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai, lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ esamų šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su joje esančių statinių naudojimu, bet su būsimų, iš esmės kitokių, statinių statyba.

Įdomu tai, kaip rašoma pranešime, kad NŽT vadovas Laimonas Čiakas sprendimą pritarti taikos sutarčiai su visomis sąlygomis priėmė paskutinę savo darbo NŽT dieną, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti įgaliojo Teisinio atstovavimo skyriaus vedėją, nors tokias sutartis gali pasirašyti tik pats direktorius arba NŽT teritorinio padalinio vadovai.

Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, įvertinęs taikos sutartį, jos sudarymo pagrindus ir ja nustatytų sąlygų turinį, nustatė faktinių duomenų, kurie leidžia manyti, kad taikos sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei viešąjį interesą.

Ministerijos dėmesį atkreipė tam tikros aplinkybės, kurių analizė leidžia daryti prielaidas, kad taikos sutarties sudarymo klausimas buvo sprendžiamas itin skubiai. Abejonių kelia taikos sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina, taikos sutarties sudarymo procedūriniai aspektai, ar šiame procese dalyvavę asmenys tinkamai atliko savo pareigas, ir kitos aplinkybės.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ministerija kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu dėl viešojo intereso gynimo procedūros inicijavimo ir kitų aplinkybių įvertinimo.