Sugrįžimas vertinamas per visą gyvenimo perspektyvą

„Kai kūrėme iniciatyvą „Gal į Lietuvą?“, norėjome kalbėti apie sugrįžimą taip, kaip jį išgyvena patys žmonės – su klausimais, abejonėmis ir lūkesčiais“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pasak jos, per penkerius metus tapo aišku, kad sprendimą grįžti lemia ne vien darbo pasiūlymai. Žmonės vertina platesnį gyvenimo kontekstą – profesines perspektyvas, šeimos aplinką, vaikų integracijos galimybes ir tai, ar Lietuvoje bus įvertintos užsienyje sukauptos žinios bei patirtis.

Būtent tokį požiūrį į sugrįžimą stiprina 2021 metais pradėta iniciatyva „Gal į Lietuvą?“. Jos interneto svetainėje vienoje vietoje pateikiama informacija apie darbo galimybes Lietuvoje, Užimtumo tarnybos paslaugas, profesinį konsultavimą, darbo rinkos pokyčius, regionų galimybes ir kitus praktinius klausimus, aktualius planuojantiems sugrįžti.

Informacija apie galimybes pasiekia lietuvius visame pasaulyje

Per penkerius metus Užimtumo tarnybos organizuojami susitikimai su užsienyje gyvenančiomis lietuvių bendruomenėmis nusidriekė per kelias dešimtis tūkstančių kilometrų. Renginiai vyko Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje, JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Italijoje, Belgijoje, Airijoje ir Ispanijoje.

Per šį laikotarpį renginių skaičius išaugo tris kartus. Susitikimuose pristatomos Lietuvos darbo rinkos galimybės, aptariami karjeros klausimai, supažindinama su regionų poreikiais ir padedama žmonėms geriau įvertinti sugrįžimo galimybes.

Vis daugiau žmonių domisi ne tik didžiaisiais miestais, bet ir Lietuvos regionais. Tam skirtas Lietuvos regionų žemėlapis, kuriuo jau pasinaudota daugiau kaip 56 tūkst. kartų. Jis leidžia palyginti savivaldybes pagal darbo vietų, gyvenimo sąlygų ir viešųjų paslaugų galimybes.

Grįžtantiems specialistams padeda konsultantų tinklas

Užimtumo tarnyboje visoje Lietuvoje dirba 107 grįžtamosios migracijos konsultantai. Jie padeda įvertinti darbo rinkos situaciją, atrasti tinkamas profesines galimybes, pasirinkti persikvalifikavimo kryptis ir atsakyti į praktinius klausimus, kylančius planuojant gyvenimą Lietuvoje.

Į sugrįžimo procesą vis aktyviau įsitraukia ir savivaldybės. Bendradarbiaudamos su darbdaviais jos organizuoja susitikimus grįžtantiems lietuviams, kuriuose pristatomos konkrečių regionų darbo vietos, gyvenimo sąlygos ir integracijos galimybės. Vien per praėjusius metus surengti 22 tokie susitikimai.

Užsienyje įgyta patirtis tampa Lietuvos darbo rinkos pranašumu

Po kelerių metų gyvenimo užsienyje žmonės į Lietuvą sugrįžta ne tik su profesinėmis žiniomis, bet ir su tarptautine darbo patirtimi, užsienio kalbų gebėjimais, gebėjimu dirbti įvairiose kultūrinėse aplinkose bei prisitaikyti prie pokyčių.

Tokį požiūrio pokytį atspindi Užimtumo tarnybos iniciatyva „Diasporai draugiškas darbdavys“. Ja siekiama pristatyti darbdavius, kurie vertina užsienyje įgytas kompetencijas ir yra pasirengę priimti grįžtančius specialistus.

Tarptautinė patirtis vis dažniau suvokiama ne kaip kliūtis integracijai į Lietuvos darbo rinką, o kaip papildoma vertė, galinti padėti įmonėms stiprinti komandų kompetencijas ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Lietuva tampa pasirinkimu jaunajai diasporos kartai

Atskira iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ kryptis skirta užsienyje gyvenančiam lietuvių jaunimui. Dalis jaunų žmonių Lietuvą pažįsta tik per šeimos ryšius, tačiau ne visuomet žino apie čia esančias studijų, darbo ir karjeros galimybes.

Susitikimuose su jaunimu kalbama ne tik apie galimą grįžimą, bet ir apie Lietuvą kaip vietą profesinei ateičiai kurti. Organizuojami įgūdžių įsivertinimo užsiėmimai, pristatomos darbo rinkos galimybės, palaikomas ryšys su lietuvių jaunimo organizacijomis.

Norinčiųjų grįžti daugėja

2023 metais Užimtumo tarnybos atliktas norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą tyrimas parodė, kad per trejus metus tokių žmonių skaičius išaugo 15 proc. Tyrimo duomenys buvo lyginami su 2020 metais atliktos analogiškos apklausos rezultatais.

Augantis susidomėjimas grįžimu rodo besikeičiantį požiūrį į gyvenimą užsienyje ir Lietuvoje. Užsienyje sukauptos kompetencijos, profesinė patirtis ir tarptautinis požiūris vis dažniau vertinami kaip galimybė stiprinti Lietuvos darbo rinką ir prisidėti prie šalies ekonominės plėtros. Iniciatyva „Gal į Lietuvą?“ padeda žmonėms ne tik rasti informaciją, bet ir priimti sprendimą dėl savo profesinės bei asmeninės ateities Lietuvoje.