Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kuriais atvejais detalųjį planą keisti būtina ir kada užteks parengti jo korektūrą.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų koregavimo ir keitimo atvejai nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) 28 straipsnyje. Savivaldybių institucijos, vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis, priima sprendimą, ar kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas.

TPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas šiais atvejais (kitais atvejais šis dokumentas gali būti koreguojamas keičiant ir (ar) papildomai nustatant reikiamus sprendinius):

1) dėl numatomų sprendinių reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje;

2) visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti, visas galiojančiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą;

3) kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.

Teritorijų planavimo dokumentų keitimo, koregavimo tvarką nustato Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės. Šių taisyklių 315 punkte nurodyta, kad planavimo organizatorius konkrečiu atveju nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas, išskyrus šiame punkte nurodytus atvejus, kai detalusis planas turi būti keičiamas.

TPĮ 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį. Mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje detaliojo plano sprendiniai keičiami atsižvelgus į nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą.

TPĮ išaiškinta, kad kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.; planuojama teritorija – teritorija, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas; teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai; teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.

Taigi, sąvokos „nagrinėjama teritorija“ ir „planuojama teritorija“ nėra tapačios, t. y. planuojama teritorija – tai teritorija, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai, o nagrinėjama teritorija – tai numatomų sprendinių įtaką patirianti teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį, bet joje nėra nustatomi grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.

Statybos inspekcija primena, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymu (6 straipsnio 19 punktas), teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Šias funkcijas savivaldybės vykdo pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei. Įgyvendindamos šias funkcijas savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.

Apibendrinant teigtina, kad sprendimą, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, priima planavimo organizatorius – savivaldybė, praneša Statybos inspekcija.