2015 m. visų sričių inžinerines programas Lietuvoje rinkosi 6,5 tūkst. žmonių, 2022 m. – 2,3 tūkst. Statistika rodo, kad studijas paprastai baigia 60–70 proc. įstojusiųjų, tad baigusių studijas bus dar mažiau.

„HSC Baltic“

vadovas

Rimvydas Beržonskis

Įmonės „HSC Baltic“ vadovas Rimvydas Beržonskis pasidalijo savo Alma Mater – VILNIUS TECH – skaičiais: 2005 ir 2008 m. į statybos inžinerijos studijas šiame universitete buvo priimama po 420 pirmakursių, pernai priimta 80, o studijas baigė – 79. „Dabar per penkmetį baigia tiek pat statybos inžinierių, kiek anksčiau per metus“, – kalbėjo R.Beržonskis, pastebėdamas, kad analogiška situacija visose inžinerijos programose.

Jeigu šiuo metu įmonės dar nejaučia didelio inžinierių trūkumo, tai po kelerių metų problema taps itin aštria. Apie situaciją ir galimus sprendimo būdus statybos sektoriaus atstovai diskutavo su VGTU inžinerijos licėjaus vadove dr. Lina Bagdžiūnaite-Litvinaitiene, VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanu doc. dr. Remigijumi Šalna ir buvusiu Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriumi, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentu Nerijumi Varnu.

Nuo ko pradėti?

R.Beržonskio nuomone, verslas turi eiti į mokyklas ir rodyti, kad statybos inžinerija yra įdomi, gerai apmokama profesija. Ir tai reikia daryti kuo ankstesnėse klasėse, nes dvyliktokai paprastai jau yra apsisprendę ir juos raginti rinktis inžineriją per vėlu.

VGTU licėjaus vadovė

dr. L.Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė

„Inžinierių trūksta ir Danijoje, Vokietijoje, užsienio kompanijos netgi moka pinigus žmonėms, kad jie Lietuvos universitetuose, kolegijose ieškotų studentų, norinčių studijuoti užsienyje, – sako R.Beržonskis. – Todėl LSA turi turėti sutartis su inžineriniais licėjais ir skatinti juose mokytis.“

Lietuvoje yra 3 inžinerinės pakraipos mokymo įstaigos: VGTU ir Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjai bei Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija. VGTU inžinerijos licėjaus pradinių klasių programose jau integruotas finansinis raštingumas, verslumas bei informatika. 5-8 klasių programoje – inžinerijos pamokos, o 9–12 klasėje mokoma įvairių sričių inžinerijos, projektavimo, biomechanikos, 3D modeliavimo, skaitmeninės statybos ir susijusių dalykų. Yra metų, kai net apie 60 proc. licėjų baigusių mokinių stojo į VILNIUS TECH.

Kaip pastebi licėjaus vadovė dr. L.Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė, tokio pobūdžio mokymo įstaigoms reikia ne socialinių, o ugdymo partnerių.

„Įmonės turi rengti ne tik ekskursijas, skaityti kelias paskaitas, bet iš esmės prisidėti prie turinio“, – vieną iš galimų verslo ir mokslo bendrysčių siūlo licėjaus vadovė. Licėjuje pasirinktas vadinamasis STEAM modelis, kuriame gamtos mokslai, technologijos, inžinerija naudojami mokinių tiriamųjų gebėjimų, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo ugdymui. Tam reikia, kad mokytojai gautų pačią naujausią informaciją, kurią gali suteikti įmonės - ugdymo partneriai.

Stipendijos – ne tik mokiniams, bet ir mokytojams

„Norint geriausio rezultato, pasistengti turi abi pusės: mokytojas turi būti pasirengęs išvykai į įmonę, o verslas turi skirti laiko ir žmonių priimti mokinius ir mokytojus“, – sako licėjaus vadovė, pridurdama, kad verslo indėlio reikia ir mokyklos infrastruktūrai, kad mokytojai mokytų ne iš pasenusių vadovėlių, o perteiktų naujausias žinias, įtraukdami į procesą mokinius. Ir trečia – dr. L.Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė siūlo steigti stipendijas ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.

LSA taryba

Stipendijas statybos inžinerijos pirmakursiams kaip didelę paskatą akcentavo ir VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas doc. dr. R.Šalna: pvz., 5 studentams stipendijai metams reikėtų apie 15 tūkst. eurų.

Kodėl svarbu apie profesijas pradėti kalbėti kuo anksčiau

Kauno technikos kolegija (KTK) pernai priėmė 269 studentus, dar 610 mokinių liko neįstoję. Tokių rezultatų, pasak buvusio KTK vadovo N.Varno, buvo pasiekta intensyviai dirbant su mokyklomis: kolegijos atstovai kas savaitę važiuoja į mokyklas, rengia susitikimus, edukacijai rinkdamiesi 2–12 klasių mokinius. Kaip pastebi N.Varnas, su mokiniais kalbėtis apie pasirinkimus reikia kuo ankstesnėse klasėse. LINPRA (Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus asociacija) tyrimas parodė, kad 6–7 klasių mokiniai statybos inžineriją laiko nei berniukiška, nei mergaitiška, o nuo 8 klasės ją jau laiko tik berniukiška ir nevykėlių profesija, kur uždirbami maži pinigai, dirbama blogomis sąlygomis. Įtaką nesirinkti mergaitėms vadinamųjų berniukiškų profesijų daro ir mokytojai.

„Kai mūsų kolegija ieškojo elektriko, gavo 3 CV, o kai ieškojo sekretorės, gavo 170“, – ydingo orientavimo pasekmes rodo N.Varnas, tuo pat metu pastebėdamas, kad didelis dėmesys turi būti skiriamas ne tik kuo ankstesnių klasių mokiniams, bet ir mokytojams.

VILNIUS TECH

Statybos fakulteto dekanas

doc. dr. R.Šalna

Viešinimas: reikia rodyti, kad tai yra gerai

Dar viena inžinerijos populiarinimo galimybė, kurią minėjo visi diskusijos dalyviai, – statybos inžinerijos viešinimas. Ir tai ne vien išvykos į mokyklas, reklama, raginanti rinktis tam tikros srities inžineriją, bet ir mokytojų bei mokinių, studentų sėkmės istorijos.

Kaip pastebėjo doc. dr. R.Šalna, būtina keisti statybininko įvaizdį, nes dabartinė statyba – tai dronai, planšetės, išmaniosios technologijos. Įvertinant IT populiarumą ir jų poreikį, VILNIUS TECH jau siūlo statybos inžinerijos studijas su integruotu programavimu. Bet visa tai turi būti viešinama, rodomi inžinierių atlyginimai, galimybės, pasiekimai.

N.Varnas siūlo LSA inicijuoti pokalbius su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, raginant regionuose steigti inžinerinės pakraipos mokymo įstaigas. Diskusijos dalyvių pastebėjimu, didelis žingsnis pirmyn būtų ir tai, jeigu regionuose būtų įsteigtos bent inžinerinės krypties klasės.

Kaip sakė LSA prezidentas Dalius Gedvilas, diskusijos dalyvių pastebėjimai ir pasiūlymai bus dar kartą aptarti asociacijoje ir apsispręsta dėl priemonių, kurios keistų situaciją, renkantis statybos inžineriją.  

LSA tarybos posėdis įvyko įmonėje INHUS.

Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.