Sausas oras reiškia gripą ir peršalimą

Maždaug 1–2 procentus mūsų prakaito sudaro druskos, riebalų rūgštys, aminorūgštys, azotinės ir kitos medžiagos, kurios negali užsilaikyti mūsų organizme. Kadangi prakaito išsiskyrimą iš dalies reguliuoja aplinkos drėgmė, tai kai ši per didelė, prakaitas negali išgaruoti, o kai per maža – garuoja per greitai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, jog žmogaus savijautai idealus 40–45 proc. siekiantis oro drėgnumas.

„Jeigu oras sausas, greitai šalinama odos ir gleivinių drėgmė, jaučiamas odos ir gleivinių sausumas, akių perštėjimas, gerklės bei nosies gleivinės dirginimas. Ilgalaikis sauso oro poveikis gali sukelti kvėpavimo takų gleivinės džiūvimą ar uždegimą, o dėl to padidėja susirgimo kvėpavimo takų užkrečiamomis ligomis rizika. Be to, esama duomenų, kad esant mažam oro drėgnumui gripo virusas išgyvena ilgiau ir plinta lengviau“, – teigia NVSC specialistė.

Kitaip tariant, per sausas oras tuo pačiu ir susilpnina kūno atsparumą kvėpavimo takų ligoms ir padeda joms pačioms plisti.

Didžiausi sunkumai – dėl per didelės drėgmės

Vis tik sunkiausi sveikatos sutrikimai gali laukti tų, kurie ilgą laiką gyvena labai drėgnose patalpose. Taip kūnas nesugeba tinkamai atsivėsinti, kai yra karšta, patiriame diskomfortą, imame prasčiau jaustis, kartais netgi gali sutrikti ir organizmo gebėjimas natūraliai reguliuoti kūno temperatūrą.

„Didelė patalpų drėgmė beveik visuomet lemia mikroorganizmų (pelėsių, grybų ir bakterijų) augimą ir jų sporų, ląstelių, fragmentų ir lakiųjų organinių junginių išsiskyrimą. Todėl Pasaulinė sveikatos organizacija patalpų drėgmę priskiria astmos ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksniui“, – aiškina I. Taraškevičienė.

Būtent pelėsį NVSC ekspertė įvardija kaip didžiausią pavojų sveikatai – jis gali tapti alerginių, kvėpavimų sistemos ligų ar net astmos rizikos veiksniu. Įrodyta, jog bręstančių vaikų tarpe astma turi tiesioginį ryšį su oro drėgme. Maža to, mokslininkai turi duomenų, jog pelėsis į aplinką išskiria genotoksininį ar kancerogeninį poveikį turinčių toksinų.

„Nustatyta, kad mažiausiai kvėpavimo takų infekcijų pasitaiko vidutinio santykinio oro drėgnumo sąlygomis gyvenančioms ar dirbančioms žmonių grupėms. Įrodyta, jog patalpose palaikant 40–60 proc. santykinį oro drėgnumą galima reikšmingai sumažinti sveikatos rizikos veiksnių dydį“, – neabejoja I. Taraškevičienė.

Rūpintis reikėtų dar prieš įsikeliant į namus

Kaip teigiama, norint užtikrinti tinkamą oro kokybę namuose, pats elementariausias patarimas yra dažnas patalpų vėdinimas. Tačiau žiemą tai, visų pirma, kainuoja šilumą, o antra, į vidų leidžia patekti kitokioms kenksmingoms medžiagoms. Todėl su drėgme būstuose kovojama diegiant autonomines rekuperacines vėdinimo sistemas kiekvienam butui. Jos mechaniniu būdu vėdina buto patalpas ir tuo pačiu į būsto vidų grąžina iki 82 proc. vidaus šilumos.

Į buto patalpas tiekiamas oras nuolat filtruojamas per buto rekuperatoriaus oro valymo filtrus, o tai užtikrina tinkamas higienines sąlygas bute. Tikrai modernūs namai žengia ir su patogumais, ir su sveikata. 

Kiti patarimai kovojantiems su per sausu ar per drėgnu namų oru: naudoti oro drėkintuvus, gaminant visuomet įjungti garų surinkėją, Tačiau visa tai vis vien tėra papildomi būdai, padedantys kovoti su prastu patalpos mikroklimatu – pasirūpinus tinkamomis techninėmis priemonėmis iš anksto galima garantuoti, jog jis toks išvis netaps.