Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje kilo 7668 gaisrai. Lyginant su 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 7905 gaisrai, šiemet jų kilo 3 proc. mažiau. Per praėjusius metus gaisruose žuvo 84 žmonės, traumas ugnyje patyrė 176 asmenys.

„Naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: tik du trečdaliai žmonių yra sumontavę jau beveik šešerius metus privalomą priemonę. Dar liūdnesnė tendencija, kad detektorių skaičius Lietuvos žmonių namuose stabilizavosi ir jis nebeauga. Vadinasi, didėja ir rizika stipriau nukentėti nuo gaisro rizikos. Šiuo atveju, galime mūsų šalies kaimynais, nes Estijoje šie įrenginiai yra naudojami beveik visose gyvenamosiose patalpose, mobiliuoju gaisrininku vadinamo įrenginio neturi tik keli procentai visuomenės narių“, – sako pranešime pacituota draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenimis, dūmų detektoriaus namuose neturi 23 proc. Lietuvos, 15 proc. Latvijos ir vos 3 proc. Estijos gyventojų.

Beatričė Vėliuvienė.

Klinikos „Antėja“ nuotr.

 

Kūrenant – mirtinas pavojus

Gaisruose nukenčia ne tik žmonių būstas ir jame esantis turtas, deja, nepavyksta išvengti ir skaudžių padarinių gyventojų sveikatai bei gyvybei. Nakties temperatūrai nukritus žemiau -5 laipsnių Celsijaus, gyventojai dažniau ir intensyviau kūrena būstą, todėl, pasak „Antėjos” šeimos gydytojos Beatričės Vėliuvienės, padažnėja ir apsinuodijimų smalkėmis.

„Kai uždaroje patalpoje susidaro didelė anglies monoksido – pagrindinės smalkių sudedamosios dalies – koncentracija, organizmas apnuodijamas. Šios dujos, konkuruodamos su deguonimi, žymiai lengviau ir greičiau prisijungia prie kraujyje esančio hemoglobino, todėl audiniai negauna deguonies ir sutrinka jų funkcija. Jautriausios deguonies trūkumui yra žmogaus smegenys, todėl jos pažeidžiamos pirmiausia. Uždelsus žmogų išgabenti iš pavojingos patalpos, jį dėl organų pažeidimo gali ištikti net mirtis“, – pasakoja pranešime cituojama medikė.

Pasak šeimos gydytojos, smalkės yra bekvapės ir nematomos, todėl šių dujų žmogus negali nei užuosti, nei pamatyti. „Dažniausiai pacientai apsinuodija dėl netinkamai veikiančių dujinių ar kieto kuro katilų, kurie yra naudojami vandens ar patalpų šildymui. Svarbu žinoti, kad ne tik senos krosnys, bet ir modernūs dujiniai katilai gali būti smalkių šaltinis, ypač, kai namuose esanti ventiliacijos sistema yra netvarkinga”, – kalba B. Vėliuvienė.

Jos teigimu, laiko intervalas, per kurį ūmiai apsinuodijęs žmogus gali numirti, yra labai įvairus ir priklauso nuo dujų koncentracijos ore bei kontakto su jomis trukmės. Vis dėlto, anot gydytojos, jei anglies monoksido koncentracija ore labai didelė, o patalpa nevėdinama, negrįžtami pokyčiai organizme ar mirtis gali įvykti vos per kelias minutes.

Styves Exantus nuotr.

Pasak B. Vėliuvienės, anglies monoksidas pažeidžia daugelį organizmo sistemų. Jos teigimu, priklausomai nuo dujų koncentracijos ir kontakto trukmės, galimi skirtingi apsinuodijimo laipsniai. „Lengvo apsinuodijimo metu pradeda skaudėti ir svaigti galva, ima ūžti ausyse, atsiranda pulsavimo pojūtis smilkiniuose, padažnėja kvėpavimas, ima pykinti, žmogus tampa dirglus. Tačiau nepaisant tokio poveikio sveikatai jis dar geba pats išeiti iš pavojingos aplinkos. Esant vidutinio sunkumo apsinuodijimui pacientas tampa mieguistas, sutrinka jo koordinacija, nuo nedidelio fizinio krūvio jis gali prarasti sąmonę, ima dusti ir jau nesuvokia, kad reikia išeiti iš užterštos aplinkos. Todėl po kontakto su smalkėmis būtina jį kuo skubiau jį išnešti į gryną orą. Sunkaus apsinuodijimo metu pasireiškia dezorientacija, sąmonės sutrikimas, žmogų gali ištikti koma, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai ar miokardo infarktas, širdies, inkstų ar kvėpavimo sistemos nepakankamumas“, – vardija šeimos gydytoja.

Ugnies nuostoliai – milijoniniai

Kad tokių situacijų būtų galima išvengti, draudikė rekomenduoja namuose įsirengti ne tik Lietuvoje privalomus dūmų detektorius, bet ir anglies monoksido detektorius, kurie jau kelerius metus yra privalomi kaimyninėje Estijoje.

Dūmų detektorius.

Shutterstock nuotr.

 

Pasak V. Katilienės, namuose įrengti detektoriai leidžia apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų sureaguoti operatyviai. „Matome nemažai atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, imasi priemonių, kai namai jau dega atvira liepsna, o atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių nemalonių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti“, – tvirtina draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

„Nuo ugnies namai nukenčia labiausiai. Ji padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net penkis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei. Išplitusi ugnis namus sudegina per kelias minutes, todėl tendencija atsisakyti dūmų detektoriaus yra išties pavojinga”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, optimizmo nesuteikia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, jog visose Baltijos šalyse mažėja ir tokių gyventojų, kurie planuoja namuose įsirengti dūmų detektorių. Lietuvoje taip manančiųjų visuomenės dalis sudaro 9 proc., Latvijoje – 7 proc., Estijoje – 2 procentus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta 2024 m. balandžio mėnesį, apklausiant po 1 600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.