Teisinis vakuumas: prievolė yra, reglamento – nėra

Nepaisant to, kad STR dar nepatvirtintas, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pabrėžia, jog Europos Sąjungos reikalavimai jau yra tiesiogiai taikomi. Tai reiškia, kad prievolė įrengti šviesolaidžio infrastruktūrą galioja visiems pastatams – tiek naujiems, tiek renovuojamiems – kurių statybos ar renovacijos leidimų paraiškos pateiktos po 2026 m. vasario 12 d.

Tokioje situacijoje statybų ir renovacijos projektų vystytojai susiduria su praktiniais iššūkiais: nėra nacionalinio reglamento, kuris detalizuotų reikalavimų įgyvendinimą, tačiau atsakomybė už jų laikymąsi išlieka. Dėl to kyla rizika, kad projektai bus įgyvendinti netinkamai arba ateityje pareikalaus papildomų investicijų.

RRT pozicija: šviesolaidis turi tapti standartu

RRT nuosekliai laikosi pozicijos, kad STR turi aiškiai numatyti pareigą įrengti šviesolaidžio infrastruktūrą visuose pastatuose, nepriklausomai nuo jų paskirties. Be to, siūloma sudaryti galimybę šias investicijas integruoti į daugiabučių namų atnaujinimo programas.

RRT duomenimis, šviesolaidžio įrengimo kaštai galėtų sudaryti iki 1 proc. visos renovacijos vertės, todėl jų kompensavimas būtų realus ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Tai leistų užtikrinti, kad modernizacija apimtų ne tik energetinį efektyvumą, bet ir skaitmeninę infrastruktūrą.

Kodėl svarbu įrengti dabar, o ne vėliau

RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentuoja, kad šviesolaidžio infrastruktūros įrengimas statybų ar renovacijos metu yra optimaliausias sprendimas tiek kaštų, tiek techninių galimybių požiūriu. Jei tai nepadaroma laiku, vėliau gali tekti ardyti konstrukcijas, patirti papildomas išlaidas ir sukelti nepatogumų gyventojams.

Iš anksto įrengta infrastruktūra taip pat suteikia vartotojams lankstumo – gyventojai gali lengvai pasirinkti ar keisti interneto paslaugų teikėją be papildomų darbų ar investicijų.

ES kryptis aiški: gigabitinis ryšys visiems

2025 m. lapkritį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojęs Gigabitinės infrastruktūros aktas įtvirtino aiškią kryptį – nauji ir renovuojami pastatai turi būti pritaikyti labai didelės spartos ryšiui, pirmiausia šviesolaidžiui.

Šis teisės aktas taip pat numato platesnius pokyčius: skatina naudotis esama inžinerine infrastruktūra, ragina vykdyti koordinuotus statybos darbus (kai kartu tiesiami įvairūs tinklai) ir siekia mažinti administracines kliūtis bei spartinti leidimų išdavimą.

Lietuvos situacija: progresas lėtas, regionai atsilieka

RRT duomenimis, 2025 m. šviesolaidinis internetas Lietuvoje buvo prieinamas 63,2 proc. patalpų, kuriose registruotas bent vienas asmuo. Kaimiškose vietovėse šis rodiklis siekė vos 15 proc. Palyginimui, 2024 m. bendras rodiklis buvo 62,2 proc., o kaimiškose vietovėse – 12,8 proc.

Pagal šviesolaidinio ryšio prieinamumą Lietuva Europos Sąjungoje užima 14 vietą. Tuo tarpu ES tikslas – iki 2030 metų užtikrinti, kad visi namų ūkiai būtų aprėpti gigabitinio ryšio tinklu.

Situacija rodo aiškią įtampą tarp ES ambicijų ir nacionalinio reguliavimo tempo. Kol STR lieka nepatvirtintas, atsakomybė už sprendimus faktiškai perkeliama rinkos dalyviams, kurie turi veikti remdamiesi tiesiogiai taikomais europiniais reikalavimais.